Kodėl jūsų kompiuteris kaista kaip krosnis vasaros vidury
Pastebėjote, kad kompiuteris pradėjo triukšmauti tarsi reaktyvinis lėktuvas? O gal ekranas staiga užšąla žaidžiant mėgstamą žaidimą ar montuojant vaizdo įrašą? Greičiausiai susidūrėte su perkaitimo problema – viena dažniausių bėdų, kurios kamuoja tiek stacionarius kompiuterius, tiek nešiojamuosius.
Klaipėdoje, kur vasarą drėgmė ir karštis, o žiemą šildymo sezonas kelia temperatūrą patalpose, kompiuterių aušinimo sistemos dirba itin intensyviai. Pajūrio klimatas turi ir kitą ypatybę – druskos dalelės ore kartu su dulkėmis greičiau kaupiasi viduje, sukurdamos tikrą problemų kokteilį.
Perkaitimas nėra tik nepatogumas. Tai rimta grėsmė jūsų įrangos ilgaamžiškumui. Procesorius, veikdamas per aukštoje temperatūroje, ne tik lėtėja (tai vadinama „throttling”), bet ir nusidėvi daug greičiau. Vaizdo plokštė gali tiesiog „sudegti” kritinėje situacijoje. O kietasis diskas? Kiekvienas papildomas laipsnis virš normos trumpina jo tarnavimo laiką.
Kaip suprasti, kad kompiuteris tikrai perkaista
Pirmieji požymiai dažnai būna subtilūs. Kompiuteris pradeda veikti lėčiau nei įprastai, ypač atliekant sudėtingesnes užduotis. Ventiliatoriai sukasi vis garsiau ir intensyviau – jei anksčiau jų beveik negirdėjote, o dabar triukšmas trukdo net muzikai klausytis, tai aiškus signalas.
Staigūs išsijungimai – klasikinis perkaitimo simptomas. Modernūs kompiuteriai turi apsaugos mechanizmą: kai temperatūra pasiekia kritinę ribą, sistema tiesiog išsijungia, kad apsaugotų komponentus nuo gedimo. Jei tai nutinka reguliariai, ignoruoti tikrai neverta.
Programos gali pradėti „lūžti” be akivaizdžios priežasties, ekrane atsiranda keisti artefaktai – spalvoti kvadratėliai, linijos ar iškraipymai. Tai dažnai reiškia, kad vaizdo plokštė dirba per karštai. Žaidimuose gali kristi FPS (kadrų per sekundę skaičius), nors anksčiau viskas veikė sklandžiai.
Norint tiksliai įvertinti situaciją, verta įsidiegti temperatūros stebėjimo programas. „HWMonitor”, „Core Temp” ar „MSI Afterburner” – visos šios nemokamos programos rodo realaus laiko temperatūras. Procesoriui normali darbo temperatūra yra 40-65°C ramybės būsenoje ir iki 80-85°C maksimalios apkrovos metu. Vaizdo plokštei – panašiai, nors kai kurie modeliai gali saugiai dirbti ir iki 90°C. Bet jei matote skaičius virš 90°C reguliariai – tikrai laikas veikti.
Dulkės – tylus kompiuterio priešas Klaipėdos sąlygomis
Klaipėdos specifika – tai ne tik pajūrio drėgmė, bet ir smėlio dalelės, kurios lengvai patenka į patalpas, ypač vasarą. Pridėkite prie to įprastas buitines dulkes, gyvūnų plaukus (jei turite augintinius), cigarečių dūmus – ir gaunate idealią mišinį, kuris užkemša aušinimo sistemas greičiau nei galvojate.
Dulkės kaupiasi ant radiatorių, ventiliatorių mentėse, tarp vaizdo plokštės aušintuvo sparnelių. Jos veikia kaip šiluminė izoliacija – užuot šiluma išsisklaidžiusi į orą, ji lieka viduje. Ventiliatoriai, apkrauti dulkėmis, sukasi sunkiau, dėvisi greičiau, o jų efektyvumas krenta.
Ypač pažeidžiami nešiojamieji kompiuteriai. Jų kompaktiška konstrukcija reiškia, kad net nedidelis dulkių kiekis gali sukelti rimtų problemų. Oro įsiurbimo angos dažnai būna apačioje – būtent ten, kur dulkių daugiausiai. Jei nešiojamąjį dažnai naudojate ant lovos, sofos ar kitų minkštų paviršių, situacija dar blogesnė – audinys blokuoja vėdinimą.
Stacionariuose kompiuteriuose problema vystosi lėčiau, bet neišvengiamai. Per metus viduje gali susikaupti stebėtinai daug nešvarumų. Jei korpusas stovi ant grindų (o ne ant stalo), dulkių bus dar daugiau. Rūkantiems namuose – problema pagilėja dvigubai, nes nikotino dervos prilimpa prie paviršių ir traukia dar daugiau dulkių.
Praktiškas valymo gidas: ką galite padaryti patys
Prieš pradedant bet kokius darbus – būtinai išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą. Nešiojamojo atveju – išimkite bateriją, jei tai įmanoma. Saugumas visada pirmoje vietoje.
Išorinis valymas – lengviausias žingsnis
Pradėkite nuo išorės. Suslėgtam orui puikiai tinka specialūs balionėliai, kuriuos galite įsigyti bet kurioje elektronikos parduotuvėje Klaipėdoje. Nepūskite oro į vieną vietą ilgai – trumpi, stiprūs pūstelėjimai veiksmingiausi. Ypač atidžiai išvalykite ventiliacijos angas.
Svarbus niuansas: laikydami balionėlį, nelaikykite jo aukštyn kojomis – gali išsipurkšti skystis, kuris gali pakenkti komponentams. Taip pat ventiliatorių mentes geriau prilaikyti, kad jos nesisūktų nuo oro srovės – taip išvengsite guolių pažeidimo.
Stacionaraus kompiuterio vidaus valymas
Atsukite šonines korpuso sieneles (paprastai pakanka išsukti kelis varžtus gale). Kai kurie modernūs korpusai turi greitojo atidarymo mechanizmus. Viduje pamatysite tikrąjį vaizdą – kiek dulkių susikaupė.
Pirmiausia išvalykite ventiliatorius: korpuso priekyje, gale, viršuje. Naudokite suslėgtą orą arba minkštą šepetėlį. Procesorių aušintuvas – ypač svarbus taškas. Jei tai bokšto tipo aušintuvas su sparneliais, išpūskite orą tarp jų. Jei matote, kad dulkės sukietėjusios ir nelabai išeina – galite atsargiai panaudoti šepetėlį.
Vaizdo plokštės aušintuvas dažnai būna labiausiai užkimštas. Čia reikia kantrybės – dulkės tarp smulkių sparnelių išeina sunkiai. Pūskite orą įvairiais kampais, kol pamatysite, kad tarp sparnelių vėl matosi šviesa.
Maitinimo blokas – dar viena dulkių kaupimo vieta. Kai kurie maitinimo blokai turi nuimamus filtrus, kuriuos galima išvalyti atskirai. Jei ne – išpūskite orą pro ventiliacijos angas. Tik būkite atsargūs – maitinimo bloko viduje yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti įkrovą net išjungus įrenginį.
Nešiojamojo kompiuterio ypatumai
Su nešiojamaisiais reikalai sudėtingesni. Daugelis modelių reikalauja išardyti beveik visą apačią, kad pasiektumėte aušinimo sistemą. Jei neturite patirties – geriau patikėkite specialistams.
Tačiau kai ką galite padaryti patys. Išpūskite orą pro ventiliacijos angas – tiek įsiurbimo, tiek išmetimo. Kartais tai jau duoda gerų rezultatų. Jei drįstate žengti toliau ir jūsų modelis leidžia lengvai nuimti apatinį dangtį – pamatysite ventiliatorių ir radiatorių. Atsargiai išvalykite juos suslėgtu oru.
Svarbu: kai kurie ultraploni nešiojamieji turi labai trapias detales. Jei abejojate – nesiriskuokite. Klaipėdoje yra pakankamai servisų, kur tai padarys profesionaliai ir nebrangiai.
Termopastos keitimas – kada tai būtina
Termopasta – tai specialus junginys, kuris užtikrina efektyvų šilumos perdavimą nuo procesoriaus ar vaizdo plokštės lustų į aušintuvą. Laikui bėgant ji išdžiūsta, sukietėja ir praranda savybes. Paprastai termopastą rekomenduojama keisti kas 2-3 metus, bet tai priklauso nuo naudojimo intensyvumo.
Kaip suprasti, kad laikas keisti? Jei po kruopštaus valymo temperatūros vis tiek lieka aukštos, greičiausiai problema būtent termopastoje. Ypač tai aktualu senesniems kompiuteriams – jei niekada nekeitėte termopastos 5-6 metų senumo įrenginyje, ji tikrai jau nebeveikia optimaliai.
Procesoriaus atveju termopastos keitimas nėra itin sudėtingas. Reikia nuimti aušintuvą (įsiminkite arba nusifotografuokite, kaip jis buvo pritvirtintas!), švelniai nuvalyti seną pastą specialiu valiklio skysčiu arba izopropilo alkoholiu, ir užtepti naują plonu sluoksniu. Paslaptis – nereikia daug! Maždaug ryžio grūdo dydžio lašelis centre pakanka – prispaudus aušintuvą, pasta pasiskirsto tolygiai.
Su vaizdo plokšte reikalai sudėtingesni. Reikia nuimti visą aušinimo sistemą, o tai dažnai reiškia daugelio varžtelių atsukimą ir atsargų darbą su trapiais elementais. Jei neturite patirties – čia tikrai verta kreiptis į specialistus. Klaipėdoje yra meistrai, kurie tai padaro greitai ir kokybiškai, o kaina paprastai neviršija 20-30 eurų.
Renkantis termopastą, nereikia ieškoti brangiausios. Vidutinės klasės pastos kaip „Arctic MX-4″ ar „Noctua NT-H1″ puikiai atlieka savo funkciją ir kainuoja prieinamai. Brangios „premium” klasės pastos duoda gal 2-3 laipsnius geresnį rezultatą, bet ar tai verta dvigubai ar trigubai didesnės kainos – kiekvienas sprendžia pats.
Papildomi aušinimo sprendimai ir optimizavimas
Kartais valymo ir termopastos keitimo nepakanka. Ypač jei turite galingą kompiuterį, kuris dirba intensyviai, arba jei vasarą patalpose temperatūra kyla virš 25-27°C. Tada verta pagalvoti apie papildomus sprendimus.
Korpuso ventiliatoriai – daugiau ne visada geriau
Papildomi korpuso ventiliatoriai gali žymiai pagerinti bendrą oro cirkuliaciją. Bet čia svarbu suprasti logiką: reikia sukurti oro srautą, kuris įeina iš vienos pusės ir išeina iš kitos. Klasikinis variantas – priekyje ventiliatoriai įpučia šaltą orą, gale ir viršuje – ištraukia karštą.
Kiek ventiliatorių reikia? Vidutinio dydžio korpusui paprastai pakanka 2-3: vienas ar du priekyje įpučia, vienas gale ištraukia. Jei turite galingą vaizdo plokštę, kuri išskiria daug šilumos – gali praversti papildomas ventiliatorius korpuso viršuje.
Ventiliatorių dydis irgi svarbus. Didesni ventiliatoriai (140mm ar net 200mm) gali perkelti daugiau oro sukdamiesi lėčiau, todėl dirba tyliau. Jei triukšmas jums svarbus – rinkitės didesnius.
Procesorių aušintuvų atnaujinimas
Jei naudojate standartinį su procesoriumi ėjusį aušintuvą („box cooler”), jo pakeitimas į geresnį gali drastiškai pagerinti situaciją. Nebrangūs bokšto tipo aušintuvai kaip „Arctic Freezer” serija ar „be quiet! Pure Rock” kainuoja 25-40 eurų ir duoda 15-20 laipsnių temperatūros sumažėjimą.
Vandeninis aušinimas – dar vienas variantas, bet ne visiems. Paprastos „all-in-one” vandeninės sistemos yra gana patikimos ir efektyvios, bet brangesnės (nuo 60-70 eurų). Jos ypač praverčia, jei turite galingą procesorių ir užsiimate „overclocking’u” arba tiesiog norite maksimalaus efektyvumo.
Programiniai sprendimai
Ne viskas priklauso nuo geležies. Programinė įranga irgi gali padėti. Ventiliatorių valdymo programos kaip „SpeedFan” ar „Argus Monitor” leidžia sukurti individualius ventiliatorių greičio profilius. Pavyzdžiui, ramybės būsenoje ventiliatoriai gali suktis lėtai ir tyliai, o padidėjus temperatūrai – automatiškai pagreitėti.
Procesorių ir vaizdo plokščių „undervolting’as” – tai įtampos sumažinimas, išlaikant tą pačią veikimo spartą. Tai pažangesnė technika, reikalaujanti žinių ir kantrybės, bet rezultatai gali būti įspūdingi – 10-15 laipsnių temperatūros sumažėjimas be jokių spartos nuostolių. Yra daug vadovų internete konkretiems procesorių ir vaizdo plokščių modeliams.
Aplinkos veiksniai ir kasdieniai įpročiai
Net tobulai išvalytas ir optimizuotas kompiuteris perkaista, jei aplinka nepalanki. Klaipėdoje vasarą, kai lauke 25-28°C, o patalpose dar šilčiau, kompiuteriui dirba sunkiau. Čia padeda paprastos, bet efektyvios priemonės.
Kompiuterio vieta – svarbesnis dalykas nei atrodo. Stacionarų korpusą geriau laikyti ant stalo, o ne ant grindų – ten mažiau dulkių ir geresnis oro judėjimas. Įsitikinkite, kad aplink korpusą yra bent 10-15 cm laisvos vietos – oro cirkuliacijai. Nestumkite jo į kampą ar po stalu prie sienos.
Nešiojamąjį niekada nenaudokite ant lovos, antklodės ar kitų minkštų paviršių. Jie blokuoja ventiliacijos angas apačioje. Jei dažnai dirbate ant sofos ar lovos – įsigykite nešiojamojo stovą su ventiliatoriais arba bent jau paprastą standų pagrindą, kuris užtikrina oro tarpą po kompiuteriu.
Vasarą, kai karščiausia, verta pagalvoti apie papildomą patalpų vėdinimą. Atidarytas langas, ventiliatorius, kuris maišo orą – visa tai padeda. Oro kondicionierius, žinoma, idealus variantas, bet ne visi jį turi. Jei dirbate intensyviai (žaidžiate, montuojate vaizdo įrašus) – gal verta tai daryti vėsesnėmis dienos valandomis, pavyzdžiui, vakare?
Reguliarus valymas – geriausia prevencija. Nereikia laukti, kol kompiuteris pradės triukšmauti ir lėtėti. Stacionarų kompiuterį verta išvalyti bent kartą per pusmetį, intensyviai naudojamą – kas 3-4 mėnesius. Nešiojamąjį – bent kartą per metus, o jei turite augintinius – dažniau.
Kada kreiptis į specialistus ir ko tikėtis
Yra situacijų, kai savadarbystė – ne geriausias pasirinkimas. Jei nešiojamasis reikalauja visiško išardymo, kad pasiektumėte aušinimo sistemą – geriau patikėkite profesionalams. Jei po valymo ir termopastos keitimo problemos išlieka – galbūt yra rimtesnių gedimų.
Klaipėdoje kompiuterių servisų nestinga. Paprastas valymas su termopastos keitimu paprastai kainuoja 20-40 eurų, priklausomai nuo įrenginio sudėtingumo. Tai ne didelė kaina, ypač palyginus su naujų komponentų įsigijimu ar viso kompiuterio keitimu.
Ką turėtų padaryti geras servisas? Pirma, kruopščiai išvalyti visus ventiliatorius ir radiatorius. Antra, pakeisti termopastą ant procesoriaus, o jei reikia – ir ant vaizdo plokštės. Trečia, patikrinti, ar visi ventiliatoriai sukasi normaliai, ar nėra mechaninių problemų. Ketvirta, paleisti kompiuterį ir patikrinti temperatūras apkrovos metu.
Jei meistras siūlo keisti ventiliatorius ar kitus komponentus – paklauskite kodėl. Geras specialistas paaiškins problemą ir parodys, kas negerai. Jei ventiliatorius tiesiog triukšmauja, bet sukasi – kartais pakanka jį sutepti. Jei visai nesisuka ar sukasi su pertrūkiais – tada tikrai reikia keisti.
Garantija – dar vienas svarbus aspektas. Jei jūsų kompiuteris ar nešiojamasis dar garantinis – patys jo neardykite! Tai panaikina garantiją. Kreipkitės į oficialų servisą arba parduotuvę, kur pirkote. Taip, gali užtrukti ilgiau, bet išsaugosite garantiją.
Kai kompiuteris vėl alsuoja laisvai
Perkaitimas nėra nuosprendis. Dažniausiai tai lengvai išsprendžiama problema, reikalaujanti tik šiek tiek dėmesio ir priežiūros. Išvalytas kompiuteris ne tik veikia vėsiau ir tyliau – jis tarnauja ilgiau ir dirba greičiau, nes nebetaiko „throttling’o”.
Pajūrio mieste, kur drėgmė, smėlis ir kintantis oras, kompiuterių priežiūra turėtų būti reguliari. Bet tai nėra sudėtinga – pusvalandis darbo kas kelis mėnesius apsaugo jūsų investiciją ir užtikrina sklandų veikimą. O jei nejaučiate pasitikėjimo arba neturite laiko – Klaipėdos specialistai visada pasiruošę padėti už prieinamą kainą.
Atminkite: šiltas kompiuteris – lėtas kompiuteris. Karštas kompiuteris – greitai gendantis kompiuteris. Vėsus kompiuteris – laimingas kompiuteris, kuris tarnaus jums ilgus metus be problemų. Pasirūpinkite juo šiandien, ir jis atsilygis patikimumu rytoj.