Kai kietasis diskas pradeda „kosėti” – pirmieji pavojaus signalai
Kietasis diskas yra viena iš labiausiai pažeidžiamų kompiuterio dalių, tačiau daugelis vartotojų apie tai susimąsto tik tada, kai jau per vėlu. Klaipėdoje, kur drėgnas jūrinis klimatas gali papildomai veikti elektroniką, ypač svarbu laiku pastebėti gedimo požymius.
Pirmasis ir dažniausiai pasitaikantis ženklas – kompiuterio lėtėjimas. Jei jūsų Windows ar macOS sistema, kuri anksčiau kraudavosi per minutę, dabar užsikrauna po penkias minutes, tai rimtas signalas. Programos „šąla”, failai atsidaro lėtai, o kartais sistema tiesiog sustingsta kelioms sekundėms – visa tai gali reikšti, kad diskas kovoja su savo paskutinėmis dienomis.
Keisti garsai iš kompiuterio vidaus – tai jau rimtas įspėjimas. Tradicinis HDD (mechaninis diskas) gali pradėti cypsėti, traškėti ar net girgždėti. Vietiniai Klaipėdos servisai pasakoja, kad klientai dažnai aprašo šiuos garsus kaip „kažkas ten beldžiasi” arba „lyg kas nors sugedęs sukasi”. Jei girdite ką nors panašaus – nedelsiant darykite atsarginę kopiją. SSD diskai paprastai tylūs, bet jų gedimas pasireiškia kitaip – failų sistema staiga tampa nepasiekiama arba kompiuteris visai nebeužsikrauna.
Dar vienas klasikinis požymis – dingsta failai arba jie tampa sugadinti. Atidarote dokumentą, kurį vakar redagavote, o jis tuščias arba pilnas keistų simbolių. Nuotraukos nebeatsidaro, vaizdo įrašai sustoja per pusę. Tai reiškia, kad diskas nebegali patikimai skaityti duomenų iš tam tikrų sektorių.
HDD ir SSD gedimų skirtumai – ką reikia žinoti
Mechaniniai kietieji diskai (HDD) ir solid-state diskai (SSD) genda skirtingai, todėl ir požymiai būna kitokie. HDD turi judančias dalis – magnetinius diskus ir skaitymo galvutes, kurios juda virš jų milimetro dalių atstumu. Bet koks smūgis, vibracijos ar tiesiog nusidėvėjimas po kelių metų gali sukelti gedimą.
HDD gedimo požymiai:
- Mechaniniai garsai – cypsėjimas, traškėjimas, girgždėjimas
- Lėtas duomenų skaitymas ir rašymas
- Blogų sektorių (bad sectors) atsiradimas
- BIOS nebeaptinka disko arba rodo neteisingą jo talpą
- Mėlynas mirties ekranas (BSOD) Windows sistemoje
SSD diskai neturi judančių dalių, todėl yra atsparesni smūgiams, bet jie turi kitą silpnąją vietą – ribotą įrašymo ciklų skaičių. Kiekviena atminties ląstelė gali būti perrašyta tik tam tikrą kartų skaičių (paprastai tai tūkstančiai ciklų, bet intensyviai naudojant gali pasiekti ribą greičiau).
SSD gedimo požymiai:
- Failai tampa tik skaitomi (read-only) ir jų nebegalima modifikuoti
- Sistema prašo pataisyti failų sistemą kaskart įjungiant kompiuterį
- Lėtas rašymas, nors skaitymas dar veikia normaliai
- Dažni užšalimai ir programų „neatsako” pranešimai
- Diskas staiga visiškai nebeaptinkamas
Klaipėdos klimatas su aukštu drėgnumo lygiu gali paspartinti koroziją kontaktuose, todėl kartais problema gali būti ne pačiame diske, o jungtimis. Prieš skelbiant diską mirusiu, verta patikrinti SATA kabelius ir maitinimo jungtis.
Kaip patikrinti disko būklę nepasikvietus specialisto
Nebūtina iš karto bėgti į servisą – galite patys įvertinti disko būklę. Visi modernūs diskai turi įmontuotą savidiagnostikos sistemą, vadinamą S.M.A.R.T. (Self-Monitoring, Analysis and Reporting Technology). Ši sistema nuolat stebi disko parametrus ir gali įspėti apie artėjantį gedimą.
Windows vartotojams rekomenduoju nemokamą programą CrystalDiskInfo. Ją parsisiuntę ir paleidę, iš karto pamatysite disko būklę – „Good” (gera), „Caution” (atsargiai) arba „Bad” (bloga). Programa rodo temperatūrą, įjungimo valandų skaičių, blogų sektorių kiekį ir kitus svarbius parametrus.
Jei naudojate Mac, įmontuota programa Disk Utility gali atlikti pagrindinį patikrinimą. Paleiskite „First Aid” funkciją – ji patikrins failų sistemos vientisumą. Daugiau informacijos apie S.M.A.R.T. būseną galite gauti naudodami nemokamą „DriveDx” programą.
Dar vienas paprastas būdas – Windows įmontuotas patikrinimas. Atidarykite „This PC”, dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant disko, pasirinkite „Properties”, tada „Tools” ir spauskite „Check”. Sistema patikrins, ar nėra klaidų failų sistemoje.
Jei rezultatai rodo problemas, o ypač jei matote didėjantį blogų sektorių skaičių ar S.M.A.R.T. įspėjimus – laikas veikti. Nepraleiskite šių signalų – diskas gali sugesti visiškai bet kurią akimirką.
Duomenų atsarginių kopijų strategija – ne vien teorija
Dabar pats svarbiausias dalykas – duomenų apsauga. Klaipėdoje, kaip ir visur, žmonės supranta atsarginių kopijų svarbą tik po to, kai praranda visas nuotraukas iš paskutinių dešimties metų. Nesikartokite šios klaidos.
Profesionalai naudoja 3-2-1 taisyklę: turėti 3 duomenų kopijas, 2 skirtingose laikmenose, 1 kopija laikoma ne tame pačiame fiziniame vietoje. Skamba sudėtingai? Praktiškai tai atrodo taip:
Pirmoji kopija – jūsų darbinis kompiuteris (originali versija).
Antroji kopija – išorinis kietasis diskas, prijungtas prie kompiuterio. Rekomenduoju įsigyti bent 1-2 TB išorinį diską – Klaipėdoje jų galima rasti elektronikos parduotuvėse už 50-80 eurų.
Trečioji kopija – debesų saugykla (Google Drive, Dropbox, OneDrive) arba kitas išorinis diskas, laikomas kitoje vietoje (pavyzdžiui, darbe arba pas gimines).
Automatizuokite procesą – tai svarbiausia. Rankinės kopijos niekada neveikia ilgalaikėje perspektyvoje, nes žmonės tiesiog pamiršta jas daryti. Windows 10/11 turi įmontuotą „File History” funkciją, kuri automatiškai kopijuoja jūsų dokumentus, nuotraukas ir kitus failus į išorinį diską.
Kaip ją įjungti:
1. Prijunkite išorinį diską
2. Eikite į Settings → Update & Security → Backup
3. Spauskite „Add a drive” ir pasirinkite išorinį diską
4. Įjunkite „Automatically back up my files”
Mac vartotojams viskas dar paprasčiau – Time Machine yra puiki įmontuota sistema. Tiesiog prijunkite išorinį diską, sistema paklaus, ar norite jį naudoti Time Machine, ir viskas. Kopijos daromas automatiškai kas valandą.
Jei turite itin svarbių dokumentų (darbo projektai, mokesčių deklaracijos, šeimos nuotraukos), papildomai sinchronizuokite juos su debesų saugykla. OneDrive Windows vartotojams ir iCloud Mac vartotojams veikia automatiškai, jei tai įjungsite nustatymuose.
Pasiruošimas disko keitimui – ką reikia žinoti prieš perkant naują
Kai nusprendėte keisti diską, pirmiausia reikia suprasti, ko jums reikia. Klaipėdos parduotuvėse rasite ir HDD, ir SSD diskus, bet kuris jums tinka?
Pasirinkite SSD, jei:
– Norite, kad kompiuteris būtų žymiai greitesnis
– Naudojate nešiojamą kompiuterį (SSD atsparesnis smūgiams)
– Jums užtenka 500 GB – 1 TB vietos
– Galite skirti 60-150 eurų diskui
Pasirinkite HDD, jei:
– Jums reikia daug vietos (2 TB ir daugiau)
– Saugote didelius archyvus, kurie retai naudojami
– Biudžetas ribotas (HDD kainuoja 2-3 kartus pigiau už SSD)
– Naudojate stacionarų kompiuterį, kuris nejudina
Mano rekomendacija daugumai vartotojų – kombinuotas sprendimas: 500 GB SSD operacinei sistemai ir programoms, plius 1-2 TB HDD archyvui ir dideliems failams. Tai optimalus greičio ir kainos balansas.
Prieš perkant, patikrinkite:
– Formos faktorių: nešiojamiems kompiuteriams reikia 2.5″ diskų, stacionariems tinka ir 3.5″
– Sąsają: šiuolaikiniai diskai naudoja SATA III arba M.2 NVMe (greitesnis, bet brangesnis)
– Suderinamumą: senesni kompiuteriai gali neturėti M.2 lizdo
Klaipėdos elektronikos parduotuvėse konsultantai paprastai gali padėti išsirinkti tinkamą modelį, jei pasakysite savo kompiuterio modelį arba pagrindinės plokštės pavadinimą.
Disko keitimo instrukcija žingsnis po žingsnio
Dabar praktinė dalis – kaip fiziškai pakeisti diską. Jei niekada neatidarėte kompiuterio, nebijokite – tai paprasčiau, nei atrodo. Tačiau jei nesijautate tikri, Klaipėdoje yra daug servisų, kurie tai padarys už 15-30 eurų.
Nešiojamam kompiuteriui:
Žingsnis 1: Pasiruošimas
Išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo kabelį. Jei galima, išimkite bateriją (naujuose modeliuose dažnai neišimama). Palaukite 5 minutes, kad išsikrautų kondensatoriai.
Žingsnis 2: Atidarymas
Dauguma nešiojamų kompiuterių turi nuimamą apatinę dangą. Reikės atsuktuvų rinkinio – paprastai Phillips tipo (kryželinis). Atsukite visus varžtus (kai kurie gali būti paslėpti po guminėmis kojelėmis). Atsargiai nuimkite dangą – gali būti užfiksuota ir plastmasinėmis spaustukomis.
Žingsnis 3: Disko išėmimas
Rasite kietąjį diską – paprastai jis yra metaliniame rėmelyje arba plastikinėje laikiklėje. Atsukite tvirtinimo varžtus (paprastai 2-4 vienetai). Atsargiai ištraukite diską iš SATA jungties – traukite horizontaliai, ne aukštyn.
Žingsnis 4: Naujo disko įdėjimas
Jei naujas diskas neturi rėmelio, perkelkite jį iš seno disko. Įdėkite naują diską į jungtį – turėtų įeiti lengvai, be jėgos. Pritvirtinkite varžtais. Uždėkite dangą ir įsukite visus varžtus.
Stacionariam kompiuteriui:
Žingsnis 1: Atidarykite korpusą
Išjunkite kompiuterį ir ištraukite visus kabelius. Paprastai šoninis dangtelis nuimamas atsukus 2 varžtus gale arba paspaudus fiksatorius. Kai kurie korpusai turi greitojo atidarymo mechanizmus.
Žingsnis 2: Raskite disko vietą
Kietieji diskai paprastai montuojami priekinėje korpuso dalyje, specialiuose laikikliuose. 3.5″ diskai dedami į didesnius, 2.5″ SSD – į mažesnius lizdelius arba su adapteriu.
Žingsnis 3: Atjunkite seną diską
Atjunkite du kabelius: SATA duomenų kabelį (plonas, raudonas arba juodas) ir maitinimo kabelį (platesnis, su keliomis spalvotomis vielomis). Atsukite tvirtinimo varžtus ir ištraukite diską.
Žingsnis 4: Įmontuokite naują diską
Įdėkite naują diską į laikiklį ir pritvirtinkite varžtais. Prijunkite SATA kabelį (vienas galas į diską, kitas į pagrindinę plokštę – paprastai pažymėta „SATA1”, „SATA2” ir t.t.). Prijunkite maitinimo kabelį iš maitinimo bloko.
M.2 NVMe disko įdėjimas:
Jei turite modernią pagrindinę plokštę su M.2 lizdu, procesas dar paprastesnis:
1. Raskite M.2 lizdą pagrindinėje plokštėje (paprastai tarp CPU ir GPU)
2. Atsukite mažą tvirtinimo varžtelį lizdo gale
3. Įdėkite M.2 diską į lizdą 30 laipsnių kampu
4. Švelniai paspauskite žemyn ir pritvirtinkite varžteliu
Jokių kabelių nereikia – M.2 diskai jungiasi tiesiogiai į pagrindinę plokštę.
Sistemos perkėlimas į naują diską – be reinstaliacijos
Daugelis žmonių mano, kad keičiant diską reikia iš naujo įdiegti Windows ar macOS. Tai netiesa – galite perkelti visą sistemą su visomis programomis ir nustatymais.
Windows vartotojams – klonuokite diską:
Naudokite nemokamą programą Macrium Reflect Free arba EaseUS Todo Backup Free. Procesas:
1. Prijunkite naują diską (jei keičiate nešiojamo kompiuterio diską, reikės USB-SATA adapterio, kainuojančio apie 10-15 eurų)
2. Paleiskite klonuojančią programą
3. Pasirinkite šaltinį (senas diskas) ir paskirties vietą (naujas diskas)
4. Pradėkite klonuojamą procesą – tai gali užtrukti 30 min – 2 valandas, priklausomai nuo duomenų kiekio
5. Po klonuojimo išjunkite kompiuterį, pakeiskite diską fiziškai
6. Įjunkite – sistema turėtų užsikrauti normaliai, lyg nieko nebūtų įvykę
Mac vartotojams – naudokite Time Machine:
1. Padarykite pilną Time Machine atsarginę kopiją į išorinį diską
2. Pakeiskite vidinį diską nauju
3. Įjungdami Mac, laikykite Command+R (įjungs Recovery Mode)
4. Pasirinkite „Restore from Time Machine Backup”
5. Sekite instrukcijas ekrane – sistema atkurs viską, kaip buvo
Svarbus niuansas: jei keičiate mažesnį diską į didesnį (pavyzdžiui, 250 GB į 500 GB), klonuojančios programos paprastai automatiškai išplečia skaidinį. Jei ne, turėsite tai padaryti rankiniu būdu per Disk Management (Windows) arba Disk Utility (Mac).
Ką daryti su senu disku – saugumas ir utilizavimas
Kai sėkmingai pakeitėte diską, lieka senas. Neišmeskite jo iš karto – gali praversti kaip atsarginė kopija arba išorinis diskas.
Jei diskas dar veikia (tiesiog lėtas arba pradėjo rodyti gedimo požymius), galite jį paversti išoriniu disku. Įsigykite USB-SATA dėklą (Klaipėdoje kainuoja 10-20 eurų), įdėkite diską ir turėsite papildomą išorinę saugyklą.
Jei diskas visiškai sugedęs arba norite jį išmesti, būtinai ištrinkite duomenis. Paprastas formatavimas neužtenka – duomenys gali būti atkurti specialiomis programomis. Naudokite:
– DBAN (Darik’s Boot and Nuke) – nemokama programa, kuri visiškai perrašo diską
– Secure Erase funkcija per programas kaip HDDErase
– Fizinis sunaikinimas – jei duomenys itin slapti, išimkite diskus iš HDD korpuso ir sulankstykit juos arba prapjaukite
Klaipėdoje elektronikos atliekas galite priduoti:
– Specializuotose elektronikos atliekų surinkimo vietose
– Kai kuriose elektronikos parduotuvėse (pvz., Topo centras)
– Atliekų rūšiavimo aikštelėse
Niekada nemeskite senų diskų į bendrą šiukšlių konteinerį – tai ir aplinkosaugos, ir saugumo problema.
Kai viskas sutvarkyta – kaip išlaikyti naują diską sveiką
Turite naują diską, sistema veikia puikiai – dabar svarbu užtikrinti, kad taip išliktų kuo ilgiau.
Reguliariai tikrinkite disko būklę – bent kartą per kelis mėnesius paleiskite CrystalDiskInfo arba panašią programą. Stebėkite temperatūrą (turėtų būti žemiau 50°C normaliai naudojant) ir S.M.A.R.T. parametrus.
Neperkraukite disko – palikite bent 10-20% laisvos vietos. Kai SSD diskas beveik pilnas, jo greitis gali žymiai sumažėti, o nusidėvėjimas paspartėti. HDD diskams taip pat geriau, kai yra laisvos vietos.
Venkite ekstremalių temperatūrų – Klaipėdos žiemą, jei nešiojamas kompiuteris buvo lauke, prieš įjungdami palaukite, kol jis sušils iki kambario temperatūros. Staigūs temperatūros pokyčiai kenkia elektronikai.
Fizinė apsauga – nešiojamiems kompiuteriams naudokite apsauginius dėklus. Venkite smūgių ir vibracijos, ypač kai kompiuteris įjungtas. Net SSD diskai, nors ir atsparesni, gali sugesti nuo stipraus smūgio.
Programinė priežiūra – Windows vartotojams rekomenduoju įjungti automatinę defragmentaciją HDD diskams (SSD diskams defragmentacija nereikalinga ir net kenksminga). Sistema paprastai tai daro automatiškai, bet patikrinkite per „Optimize Drives” įrankį.
Antivirusinė apsauga – kai kurios kenkėjiškos programos gali intensyviai rašyti į diską, taip pagreitindamos jo nusidėvėjimą. Naudokite patikimą antivirusą ir būkite atsargūs su nežinomais failais.
Ir svarbiausia – niekada nepamiršite atsarginių kopijų. Net naujas, kokybiškas diskas gali sugesti netikėtai. Automatinės atsarginės kopijos – tai vienintelė tikra duomenų apsauga. Nustatykite jas kartą ir užmiršite, o jūsų duomenys bus saugūs.
Klaipėdos vartotojams, kurie nesijaučia pakankamai pasitikintys atlikti šiuos darbus patys, mieste yra nemažai kvalifikuotų servisų. Tačiau tikiu, kad su šia instrukcija daugelis sugebės susidoroti patys – tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o sutaupysite ir pinigų, ir įgysite naudingų įgūdžių.