Kodėl Klaipėdos klimatas yra ypatingas iššūkis kompiuteriams
Gyvenantys Klaipėdoje puikiai žino, kad mūsų uostamiestis turi savo unikalų charakterį – drėgmė čia yra kaip nuolatinis gyventojas. Jūros artuma, dažni rūkai ir drėgnas oras daro įtaką ne tik mūsų plaukams, bet ir elektronikai. Kompiuteriai Klaipėdoje kenčia labiau nei, pavyzdžiui, sausesniame Vilniuje ar Kaune.
Drėgmė kartu su dulkėmis sukuria tokią lipnią masę, kuri kaupiasi kompiuterio viduje greičiau nei galėtumėte pagalvoti. Tai tarsi padengti ventiliatorių menteles tešla – oras nebepereina, temperatūra kyla, o kompiuteris pradeda triukšmauti kaip senas traktorius. Dar blogiau, kad ta pati drėgmė gali sukelti koroziją kontaktuose, o tai jau rimtesni reikalai.
Pastebėjau, kad Klaipėdos gyventojai dažnai skundžiasi, jog jų kompiuteriai greičiau „sulėtėja” nei draugų iš kitų miestų. Dažniausiai problema slypi būtent dulkėse ir drėgmėje, kurios kartu veikia kaip kompiuterio priešas numeris vienas.
Kada laikas imtis valymo – požymiai, kurių negalima ignoruoti
Kompiuteris pats jums pasakys, kada jam reikia pagalbos. Tik reikia mokėti klausytis. Pirmasis ir akivaizdiausias ženklas – triukšmas. Jei jūsų kompiuteris pradeda skambėti kaip pakilstantis lėktuvas, kai atidarote kelias programas, tai ventiliatoriai kovoja su dulkėmis.
Kitas požymis – staigus perkaitimas. Jei nešiojamas kompiuteris taip įkaista, kad galėtumėte ant jo keptis kiaušinius pusryčiams, arba stacionarus kompiuteris pradeda savaime išsijunginėti – tai aiškus signalas. Temperatūros problema dažniausiai reiškia, kad aušinimo sistema užsikimšusi.
Sulėtėjęs veikimas taip pat gali būti susijęs su dulkėmis. Kai procesorius perkaista, jis automatiškai sulėtina savo darbą, kad apsisaugotų nuo gedimo. Tai vadinama „throttling” ir reiškia, kad jūsų galingas kompiuteris dirba tik puse pajėgumo.
Dar vienas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį Klaipėdoje – keisti kvapai. Jei jaučiate degėsių ar dulkių kvapą, kai kompiuteris dirba, tai reiškia, kad viduje yra rimtų problemų. Dulkės ant karštų komponentų gali net pradėti rusenti.
Pasiruošimas darbui – ką reikia turėti po ranka
Prieš pradedant ardyti kompiuterį, reikia pasirūpinti tinkamais įrankiais. Nebūtinai pirkti brangias profesionalias priemones, bet keli dalykai tikrai pravers.
Visų pirma – suslėgto oro balionėlis. Galite nusipirkti bet kurioje kompiuterinėje parduotuvėje ar net statybinėje. Tik nesinaudokite dulkių siurbliu! Tai dažna klaida – siurblys generuoja statinę elektros įkrovą, kuri gali pakenkti jautriems komponentams. Be to, jis gali būti per galingas ir tiesiog nuplėšti mažus komponentus nuo plokštės.
Reikės ir atsuktuvų rinkinio. Dauguma kompiuterių naudoja Phillips tipo varžtus (tie su kryželiu), bet kartais pasitaiko ir šešiakampių. Jei turite nešiojamą kompiuterį, gali prireikti ir labai mažų Torx tipo atsuktuvų.
Antistatinės pirštinės ar apyrankė būtų idealus variantas, bet jei neturite, paprasčiausiai paliesk radiatorių ar kitą įžemintą metalinį daiktą prieš liesdamas kompiuterio vidų. Statinė elektra – tai rimta grėsmė elektronikai.
Dar pravers minkštas šepetėlis (gali būti net senas dantų šepetėlis), švarūs skudurai be pūkų ir izopropilo alkoholis (ne mažiau kaip 90% koncentracijos). Pastarasis puikiai tinka valyti termopastą ir kitus užsikietėjusius nešvarumus.
Stacionaraus kompiuterio valymas žingsnis po žingsnio
Gerai, dabar prie konkretaus darbo. Pirmiausiai – išjunkite kompiuterį iš elektros tinklo. Ne tik išjunkite, bet būtinai ištraukite kištuką. Tai svarbu, nes kai kurios motininės plokštės turi budėjimo režimą ir gauna elektros energiją net kai kompiuteris išjungtas.
Nukraukite kompiuterį į gerai apšviestą vietą, kur nesigailėsite, jei išbirs dulkės. Geriausiai – į balkoną ar lauko terasą, jei oras leidžia. Tik ne į drėgną orą! Atminkite, kad Klaipėdoje dažnai drėgna, tai rinkitės sausesnę dieną.
Atidarykite šoninį dangtį. Daugumoje korpusų reikia atsukti du varžtus gale, o paskui pastumti dangtį atgal ir pakelti. Kai kuriuose naujuose korpusuose yra greitojo atidarymo mechanizmai.
Pirmiausia apžiūrėkite, kas viduje. Dažniausiai dulkės labiausiai kaupiasi ant ventiliatorių, radiatoriaus sparnų ir korpuso filtruose (jei tokie yra). Procesoriaus aušintuvas paprastai būna labiausiai užterštas.
Pradėkite nuo suslėgto oro balionėlio. Laikykite jį vertikaliai (jei pakreipsite, gali išpurkšti skystis, kuris gali pakenkti komponentams) ir trumpais paspaudimais pūskite dulkes. Svarbu: laikykite ventiliatorius, kad jie nesisukiotų – greitai besisukantis ventiliatorius gali sugeneruoti elektros srovę ir pakenkti motininei plokštei.
Ypatingą dėmesį skirkite procesoriau aušintuvui. Jei jis labai užsikimšęs, gali tekti jį nuimti ir išvalyti atskirai. Tačiau atminkite – nuėmę aušintuvą, privalėsite pakeisti termopastą. Tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo, bet reikia žinoti, kaip tai daryti teisingai.
Vaizdo plokštės ventiliatoriai taip pat renka daug dulkių. Jei turite galingą vaizdo plokštę, ji tikrai bus užsikimšusi. Čia reikia būti atsargiems – vaizdo plokštės yra brangios, tai neperdėkite su suslėgtu oru.
Maitinimo bloko ventiliatorius dažnai užmirštamas, bet jis taip pat renka dulkes. Galite pūsti per ventiliacijos angas, bet nemėginkite ardyti paties maitinimo bloko – ten yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti pavojingą įkrovą net išjungus iš elektros.
Nešiojamų kompiuterių valymo ypatumai
Su nešiojamais kompiuteriais reikalai šiek tiek sudėtingesni. Jie kompaktiškesni, o tai reiškia, kad dulkės daro dar didesnę žalą. Klaipėdos drėgmė nešiojamiesiems ypač kenksmingi, nes jie dažnai nešiojami iš vienos vietos į kitą, o temperatūros pokyčiai skatina kondensaciją.
Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų nešiojamas kompiuteris turi lengvai prieinamą apatinį dangtį. Kai kurie modeliai turi specialų servisinio aptarnavimo dangtį, pro kurį galima pasiekti ventiliatorių ir radiatoriaus. Kiti reikalauja nuimti visą apatinį korpuso dalį.
Prieš ardydami, būtinai išjunkite kompiuterį, ištraukite kištuką ir išimkite bateriją (jei ji išimama). Kai kuriuose naujesniuose modeliuose baterijos neišimamos, tai bent atjunkite ją viduje, jei žinote kaip.
Nešiojamuose kompiuteriuose ventiliatoriai ir radiatoriai paprastai sudaro vieną kompaktišką sistemą. Dulkės dažnai sukaupia tikrą „kailį” ant radiatoriaus sparnelių, kuris blokuoja oro srautą. Čia suslėgtas oras yra jūsų geriausias draugas.
Vienas patarimas – pūskite oro priešinga kryptimi nei paprastai juda oras. Tai yra, jei ventiliatorius paprastai išpučia orą pro šoną, pūskite pro tą angą į vidų. Taip efektyviau išvalysite radiatorių.
Jei matote, kad dulkės tikrai užsikietėjusios (o Klaipėdos drėgmė tai skatina), gali tekti nuimti visą aušinimo sistemą. Tai jau sudėtingesnė procedūra, reikalaujanti termopastos keitimo ir tikslaus surinkimo atgal. Jei nejaučiate pasitikėjimo, geriau kreipkitės į specialistus.
Termopastos keitimas – kada ir kaip tai daryti
Termopasta – tai speciali medžiaga, kuri užtikrina gerą šilumos perdavimą tarp procesoriaus ir aušintuvo. Laikui bėgant ji išdžiūsta ir praranda savo savybes. Klaipėdos drėgmė gali pagreitinti šį procesą.
Kaip suprasti, kad reikia keisti termopastą? Jei kompiuteris perkaista, nors ventiliatoriai švarus, tai greičiausiai problema termopastoje. Paprastai rekomenduojama keisti kas 2-3 metus, bet drėgnomis sąlygomis gali tekti dažniau.
Keičiant termopastą, pirmiausia reikia nuimti seną. Naudokite izopropilo alkoholį ir švarų skudurą be pūkų. Kruopščiai nuvalykite ir procesoriaus paviršių, ir aušintuvo pagrindą. Turi būti visiškai švaru – net mažiausias dulkių grūdelis gali pabloginti šilumos perdavimą.
Naujos termopastos reikia labai nedaug. Dažniausia klaida – uždėti per daug. Pakanka ryžio grūdo dydžio lašelio procesoriaus centre. Kai prispausite aušintuvą, pasta pati pasiskirstys. Jei išlįs per kraštus – uždėjote per daug.
Kokią termopastą rinktis? Yra daug variantų, bet pradedantiesiems rekomenduoju Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1. Jos nebrangios, lengvai tepamos ir veikia puikiai. Brangesnės pastos su sidabru ar net skystu metalu duoda šiek tiek geresnių rezultatų, bet reikalauja daugiau patirties.
Programinė kompiuterio optimizacija po valymo
Fizinis valymas – tai tik pusė darbo. Po to, kai kompiuteris švarus ir vėl gali normaliai kvėpuoti, laikas pasirūpinti programine dalimi.
Pirmiausia patikrinkite, ar ventiliatorių valdymas veikia teisingai. Daugelis motininių plokščių turi BIOS nustatymus, kuriuose galite reguliuoti ventiliatorių greitį. Jei jie nustatyti per lėtai, kompiuteris vis tiek gali perkaisti. Jei per greitai – triukšmaus be reikalo.
Yra ir programų, kurios leidžia valdyti ventiliatorius Windows aplinkoje. SpeedFan ar MSI Afterburner (ne tik vaizdo plokštei) yra populiarūs pasirinkimai. Galite sukurti ventiliatorių kreives, kurios automatiškai reguliuoja greitį pagal temperatūrą.
Temperatūros stebėjimas taip pat svarbus. Rekomenduoju įsidiegti HWMonitor ar Core Temp. Šios programos rodo visų komponentų temperatūras realiuoju laiku. Normali procesoriaus temperatūra ramybės būsenoje turėtų būti 30-45°C, o apkrovos metu – iki 70-80°C. Jei matote didesnius skaičius, kažkas ne taip.
Nepamirškite ir Windows atnaujinimų. Kartais Microsoft išleidžia atnaujinimus, kurie pagerina energijos valdymą ir sumažina nereikalingą apkrovą. Taip pat patikrinkite draiverius – ypač chipset ir energijos valdymo draiverius.
Dar vienas dalykas – išvalykite programinę šiukšlę. CCleaner ar panašios programos gali išvalyti laikinus failus ir registrą. Pašalinkite programas, kurių nenaudojate. Išjunkite nereikalingas programas, kurios paleidžiamos kartu su Windows.
Prevencinės priemonės ir reguliarus priežiūra Klaipėdos sąlygomis
Geriau užkirsti kelią problemai nei vėliau ją spręsti. Ypač tai aktualu Klaipėdoje, kur drėgmė ir jūros oras kelia papildomų iššūkių.
Vieta, kur stovi kompiuteris, turi didelę reikšmę. Nedėkite jo ant grindų – ten dulkių daugiausia. Jei galite, pastatykite ant stalo ar bent ant specialios platformos. Užtikrinkite, kad aplink kompiuterį būtų pakankamai vietos oro cirkuliacijai – bent 10-15 cm nuo sienų.
Drėgmės kontrolė yra kritinė Klaipėdoje. Jei jūsų kambaryje labai drėgna (ypač žiemą, kai šildymas neveikia optimaliai), apsvarstykite oro drėkintuvo pirkimą. Ideali drėgmė elektronikai – 40-60%. Per didelė drėgmė skatina koroziją, per maža – statinę elektros įkrovą.
Korpuso filtrai – tai puiki investicija. Jei jūsų kompiuterio korpusas neturi filtrų, galite nusipirkti magnetinių filtrų, kurie tvirtinami prie ventiliatorių. Juos lengva nuimti ir išvalyti, o jie sulaikys didžiąją dalį dulkių.
Reguliarus valymas turėtų tapti įpročiu. Klaipėdos sąlygomis rekomenduoju atidaryti kompiuterį ir bent paviršutiniškai išpūsti dulkes kas 3-4 mėnesius. Pilną valymą su termopastos keitimu – kartą per metus ar pusantrų metų.
Stebėkite temperatūras reguliariai. Įsidiekite temperatūros stebėjimo programą ir kartais pažiūrėkite, kaip sekasi. Jei pastebite, kad temperatūros pradeda kilti, nors neseniai valėte – gali būti kita problema.
Kai savarankiškai nebeišeina – kada kreiptis į specialistus
Nors daug ką galima padaryti patiems, yra situacijų, kai geriau pasikliauti profesionalais. Jei po valymo kompiuteris vis tiek perkaista ar triukšmauja, problema gali būti gilesnė – galbūt sugedo ventiliatorius ar net yra problemų su pačia motinine plokšte.
Jei nešiojamas kompiuteris reikalauja visiško išardymo, o jūs niekada to nedarėte – geriau nerizikuoti. Nešiojamieji yra daug trapesni už stacionarius, o klaida gali kainuoti brangiai. Klaipėdoje yra nemažai gerų servisų, kurie už prieinamą kainą atliks profesionalų valymą.
Garantinis aptarnavimas – dar vienas aspektas. Jei jūsų kompiuteris vis dar garantijoje, ardymas gali ją panaikinti. Patikrinkite garantijos sąlygas prieš atidarydami korpusą. Kai kurie gamintojai leidžia atidaryti, kiti – ne.
Drėgmės pažeidimai taip pat gali būti per sudėtingi savarankiškam remontui. Jei matote korozijos žymių ant plokščių ar kontaktų, tai jau reikalauja specialių žinių ir įrankių. Korozija gali pasklisti ir pakenkti kitiems komponentams, tai čia reikia greitai ir profesionaliai veikti.
Bet kuriuo atveju, jei jaučiate neužtikrintumą ar baimę ką nors sugadinti – geriau kreipkitės į specialistus. Kompiuterio remontas nėra brangesnis už naują kompiuterį, kurį gali tekti pirkti po nesėkmingo savarankiško „remontu”. Žinokite savo ribas ir nebijokite prašyti pagalbos.
Savarankiškas kompiuterio valymas nėra raketų mokslas, bet reikalauja atsargumo ir kantrybės. Klaipėdos klimatas tikrai nėra lengviausias elektronikai, bet su reguliaria priežiūra ir tinkamu požiūriu jūsų kompiuteris tarnaus ilgai ir patikimai. Svarbu nepamiršti, kad švarumas ir tinkama temperatūra – tai pagrindas stabiliam ir greitam kompiuterio darbui. Pasirūpinkite savo technologija, ir ji pasirūpins jumis.