Kai kompiuteris nebenori gyventi: pirmieji požymiai
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai spaudžiame maitinimo mygtuką, o kompiuteris tiesiog ignoruoja mus kaip blogą anekdotą. Arba dar blogiau – veikia tai veikia, tai neveikia, tarsi turėtų savo nuotaikas. Klaipėdos drėgnas klimatas ir druskos ore kiekis tikrai neprideda optimizmo šioje situacijoje, nes kontaktai čia koroduoja sparčiau nei kitur.
Pirmiausia reikia suprasti, kad maitinimo problemos gali pasireikšti įvairiai. Kartais matote, kaip užsidega maitinimo lemputė, bet ekranas lieka juodas. Kitais atvejais kompiuteris įsijungia tik tada, kai laikydami kištuką tam tikru kampu atliekate tikrus akrobatinius triukus. O dar dažnai pasitaiko situacija, kai baterija tiesiog nebekraunama, nors įkroviklis atrodo visiškai normalus.
Įdomu tai, kad daugelis žmonių iš karto kaltina bateriją ar įkroviklį, nors dažniausiai problema slypi kur kas arčiau – pačiame DC lizde, kuris per metus sulaukia šimtų, o gal ir tūkstančių įjungimų bei atjungimų. Ypač jei turite įprotį dirbti su nešiojamuoju kompiuteriu įvairiose vietose, nuolat kišdami ir traukdami kištuką.
Diagnostika namų sąlygomis: kaip rasti tikrąją problemą
Prieš skubant į remonto dirbtuvę ir išleidžiant pinigus, verta patiems atlikti kelis paprastus testus. Pirmiausia – vizualinė apžiūra. Pažiūrėkite į DC lizdą su žibintuvėliu ar telefono blykste. Ar matote sulenktas kontaktų dalis? Gal viduje kažkas atrodytų atsilaisvinę? Kartais net plikomis akimis matyti, kad lizdas jau nebelaiko kištuko tvirtai.
Antrasis testas – judėjimo testas. Įjunkite įkroviklį į kompiuterį ir švelniai pajudinkite kištuką įvairiomis kryptimis. Jei maitinimo lemputė pradeda mirksėti arba dingti, problema tikrai slypi mechaniniame sujungime. Tai gali būti arba pats lizdas, arba įkroviklio laido gale esantis kištukas.
Trečias dalykas – patikrinkite įkroviklį su kitu įrenginiu, jei turite tokią galimybę. Arba, dar geriau, pabandykite kitą įkroviklį su savo kompiuteriu. Klaipėdoje yra nemažai elektronikos parduotuvių, kur galima paprasčiausiai paprašyti patikrinti su jų turima įranga. Dauguma pardavėjų nesipriešins – jiems tai potencialus klientas.
Dar vienas svarbus momentas – programinė diagnostika. Windows operacinėje sistemoje galite patikrinti baterijos būklę per komandų eilutę. Įveskite „powercfg /batteryreport” ir sistema sugeneruos detalų ataskaitą apie jūsų baterijos sveikatą. Jei baterija rodo normalią būklę, bet vis tiek nekraunasi, problema tikrai ne joje.
DC lizdo konstrukcija ir tipinės gedimo vietos
Supratimas, kaip veikia DC lizdas, padeda geriau suprasti, kodėl jis genda. Daugumoje nešiojamųjų kompiuterių DC lizdas yra arba tiesiogiai prilituotas prie pagrindinės plokštės, arba prijungtas per atskirą kabelį. Antrasis variantas yra palaiminimas, nes keitimas kainuoja kelis eurus ir užtrunka 10 minučių. Pirmasis – tai jau rimtesnis iššūkis.
Pats lizdas paprastai susideda iš kelių dalių: išorinių kontaktų, vidinės kontaktinės dalies ir mechaninio tvirtinimo. Labiausiai pažeidžiama vieta – tai vidiniai kontaktai, kurie dėl nuolatinio trinties ir mechaninio spaudimo gali atsilaisvinti arba net nutrūkti nuo litavimo taškų. Klaipėdos uosto rajone dirbantys žmonės, kurie nešiojasi kompiuterius į darbus ir atgal, dažnai susiduria su šia problema.
Kita dažna bėda – paties lizdo korpuso įtrūkimas arba atsilaisvinimas nuo pagrindinės plokštės. Tai atsitinka, kai kištuką traukiate ne tiesiai, o kampu, arba kai kompiuteris nukrenta būtent ant įkroviklio kištuko pusės. Tokiais atvejais gali būti pažeisti ne tik kontaktai, bet ir pačios plokštės takelis.
Dar vienas niuansas – kontaktų korozija. Pajūryje gyvenantys žmonės tai žino itin gerai. Druskos ore kiekis spartina metalų oksiduotę, o tai reiškia, kad kontaktai gali prarasti gerą elektrinį ryšį net ir mechaniškai nepasikeitus. Kartais užtenka tiesiog nuvalyti kontaktus specialiu valikiu, ir problema išsisprendžia.
Įrankiai ir medžiagos, kurių prireiks remontui
Jei nusprendėte imtis DC lizdo keitimo patys, jums reikės tam tikrų įrankių. Pirmiausia – geros kokybės litavimo stotelė su reguliuojama temperatūra. Rekomenduojama 300-350°C temperatūra darbui su elektronikos komponentais. Pigios kinų litavimo lempos čia netinka – per didelė temperatūra gali sugadinti pagrindinę plokštę.
Taip pat prireiks: smulkių atsuktuvelių rinkinio (dažniausiai Philips ir Torx tipo), plastmasinių svirtukų korpuso ardymui, litavimo alavo (geriausia 0.5-0.8mm storio), fliuso, izopropilo alkoholio elektronikai valyti, multimetro elektriniam ryšiui tikrinti, ir, žinoma, paties naujo DC lizdo. Pastarąjį galima užsisakyti internetu arba pabandyti rasti Klaipėdos elektronikos parduotuvėse.
Dėl naujų dalių – būtinai įsitikinkite, kad užsakote tiksliai tokį patį lizdo modelį. Skirtingi kompiuterių gamintojai naudoja skirtingus standartus, ir net to paties gamintojo skirtingi modeliai gali turėti nevienodus lizdus. Geriausia paieškoti pagal kompiuterio modelio numerį, pavyzdžiui, „HP Pavilion 15-ab123 DC jack”.
Dar vienas svarbus dalykas – antistatinė apsauga. Nors daugelis mėgėjų šiuo aspektu nekreipia dėmesio, statinė elektra gali užmušti jautrius komponentus akimirksniu. Bent jau dirbkite ant nesintetinės paviršiaus ir periodiškai lieskite įžemintą metalinį daiktą, kad išsikrautumėte.
Žingsnis po žingsnio: DC lizdo keitimo procesas
Pradėkime nuo kompiuterio išardymo. Pirmiausia visada atjunkite maitinimą ir išimkite bateriją, jei ji yra išimama. Kai kurių naujesnių modelių baterijos yra integruotos, todėl būtinai atjunkite jos jungtį nuo pagrindinės plokštės prieš pradėdami bet kokius darbus.
Korpuso ardymas priklauso nuo konkretaus modelio. Kai kurie kompiuteriai atsidaro nuėmus kelis varžtus iš apačios, kiti reikalauja nuimti klaviatūrą ar net ekrano dalį. Čia labai praverčia YouTube vaizdo įrašai – tiesiog įveskite savo kompiuterio modelį ir „disassembly”. Beveik bet kuriam populiariam modeliui rasite detalią instrukciją.
Kai pasiekiate DC lizdą, pirmiausia nufotografuokite viską iš kelių kampų. Tikrai. Tai išgelbės jus vėliau, kai bandysite prisiminti, kaip viskas buvo sujungta. Tada atidžiai apžiūrėkite, ar lizdas yra tiesiogiai prilituotas prie pagrindinės plokštės, ar prijungtas per kabelį.
Jei lizdas su kabeliu – jums pasisekė. Tiesiog atjunkite senąjį ir prijunkite naująjį. Jei prilituotas – reikia litavimo darbo. Pašildykite litavimo stotį iki 320-330°C, užtepkite fliuso ant litavimo taškų ir atsargiai išlitavinkite seną lizdą. Čia reikia kantrybės – neskubėkite ir nelaikykite litavimo geležies per ilgai vienoje vietoje.
Prieš litavindami naują lizdą, būtinai nuvalykite litavimo vietas izopropilo alkoholiu. Tada užtepkite šiek tiek fliuso, uždėkite naują lizdą tiksliai į tas pačias vietas ir prilituokite. Litavimo taškų turi būti blizgantys ir lygūs – jei matote matinę, grublėtą paviršių, tai prastas litavimas.
Energijos tiekimo stabilizavimas ir prevencinės priemonės
Net ir sėkmingai pakeitę DC lizdą, verta pagalvoti apie tai, kaip užkirsti kelią būsimoms problemoms. Pirmiausia – įkroviklio laido valdymas. Niekada netraukite kištuko laikydami už laido – visada imkite už paties kištuko korpuso. Tai sumažina mechaninį stresą tiek lizdui, tiek kištukui.
Antra svarbi priemonė – įtampos stabilizatorius. Klaipėdos elektros tinkle, kaip ir visoje Lietuvoje, pasitaiko įtampos šuolių, ypač vasaros audrų metu. Nors įkrovikliai turi tam tikrą apsaugą, papildomas stabilizatorius tikrai nepakenks. Tai ypač aktualu tiems, kurie gyvena privačiuose namuose ar senesniuose daugiabučiuose.
Trečias aspektas – reguliarus valymas. Dulkės ir nešvarumai, patekę į DC lizdą, gali sukelti blogą kontaktą. Kartą per kelis mėnesius švelniai išpūskite lizdą suslėgtu oru arba naudokite specialų elektronikos valiklį. Tik niekada nenaudokite vandens ar agresyvių chemikalų.
Dar vienas patarimas – jei dažnai nešiojatės kompiuterį, apsvarstykite galimybę įsigyti antrą įkroviklį. Vieną palikite namuose, kitą darbe ar kuprinėje. Tai sumažins kištuko jungimo-atjungimo ciklų skaičių ir prailgins DC lizdo gyvavimo laiką. Taip, tai papildoma investicija, bet ji tikrai atsipirks.
Kada geriau kreiptis į profesionalus
Nors šis straipsnis suteikia gana išsamią informaciją apie DC lizdo keitimą, ne visi turėtų imtis šio darbo patys. Jei niekada nesate litavę elektronikos komponentų, jūsų pirmasis projektas neturėtų būti brangus nešiojamasis kompiuteris. Geriau pradėkite nuo kažko paprastesnio arba tiesiog kreipkitės į specialistus.
Klaipėdoje yra nemažai kompiuterių remonto dirbtuvių, kurios atlieka tokius darbus. Kaina paprastai svyruoja nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo kompiuterio modelio sudėtingumo ir lizdo tipo. Taip, tai pinigai, bet palyginti su nauju kompiuteriu ar sugadintos pagrindinės plokštės kaina, tai vis tiek ekonomiška.
Kreipiantis į remonto specialistus, būtinai pasiteiraukite apie garantiją atliekamam darbui. Rimtos dirbtuvės paprastai suteikia bent 3-6 mėnesių garantiją DC lizdo keitimui. Taip pat paklauskite, kokias dalis jie naudoja – originalias ar analogus. Originalios dalys visada geresnės, bet ir brangesnės.
Dar vienas momentas – jei jūsų kompiuteris dar yra garantijoje, bet kokį savarankišką remontą atlikti tikrai neverta. Tai automatiškai panaikins garantiją, ir jei kažkas nueis ne taip, gamintojas atsisakys bet kokios atsakomybės. Tokiu atveju kreipkitės į oficialius aptarnavimo centrus.
Praktiniai patarimai Klaipėdos sąlygoms
Gyvenimas pajūrio mieste turi savo specifiką, kai kalbame apie elektronikos priežiūrą. Druskos ore koncentracija yra žymiai didesnė nei vidaus Lietuvoje, o tai reiškia, kad metaliniai kontaktai koroduoja greičiau. Jei gyvenate arti jūros ar uosto, ypač svarbu reguliariai tikrinti DC lizdo būklę.
Vienas paprastas, bet efektyvus būdas apsaugoti kontaktus – kartą per kelis mėnesius švelniai nuvalyti juos vatos pagaliuku, suvilgytu izopropilo alkoholiu. Tai pašalina druskos nuosėdas ir oksiduotę, užtikrinant gerą elektrinį kontaktą. Tik būtinai palaukite, kol viskas išdžius, prieš vėl jungdami įkroviklį.
Drėgmė – dar viena Klaipėdos realybė. Ypač rudens ir žiemos mėnesiais, kai santykinė oro drėgmė gali viršyti 80-90%. Jei laikote kompiuterį vėsioje patalpoje, kondensatas gali tapti problema. Stenkitės laikyti kompiuterį šiltesnėje vietoje arba bent jau leiskite jam prisitaikyti prie kambario temperatūros prieš įjungdami, jei jį atsinešėte iš šalto.
Žiemą, kai naudojate šildytuvus, oro drėgmė gali būti per maža, o tai reiškia didesnę statinės elektros riziką. Kaip minėta anksčiau, statinė elektra gali pakenkti jautriems komponentams. Paprastas oro drėkintuvas gali padėti išlaikyti optimalų 40-60% drėgmės lygį.
Kai viskas vėl veikia: kaip išlaikyti rezultatą
Tarkime, sėkmingai pakeitėte DC lizdą arba profesionalai tai padarė už jus. Kompiuteris vėl kraunasi, viskas veikia puikiai. Kaip užtikrinti, kad ši situacija išliktų kuo ilgiau?
Pirmiausia – būkite švelnesni su įkroviklio laidu. Tai skamba banaliai, bet daugelis žmonių su savo elektronika elgiasi tarsi su statybiniais įrankiais. Nejunkite ir netraukite kištuko skubėdami, nelankstykit laido per daug aštriais kampais, nepalikite jo taip, kad žmonės ar gyvūnai galėtų už jo užkliūti.
Antra – investuokite į kokybišką kompiuterio krepšį ar kuprinę su atskiru skyriumi įkrovikliui. Kai įkroviklis laisvai riogso kuprinėje kartu su knygomis, gertuvėmis ir kitais daiktais, kištuko gale esantis kabelis gali sulinkti ar net nutrūkti. Tinkamas laikymas prailgins ne tik įkroviklio, bet ir DC lizdo gyvavimo laiką.
Trečia – stebėkite baterijos būklę. Senstanti baterija gali kelti papildomą stresą maitinimo sistemai, nes ji ima daugiau srovės bandydama įsikrauti. Kai baterija pasiekia 70-80% nusidėvėjimą, verta apsvarstyti jos keitimą, net jei vis dar veikia.
Ketvirta – jei pastebite bet kokius ankstyvus problemų požymius – lengvą kištuko laisvumą lizde, retkarčiais dingančią maitinimo lemputę, keistus garsus – nedelskite. Ankstyva intervencija dažnai reiškia paprastesnį ir pigesnį remontą. Ignoruojant problemas, maža bėda gali virsti didele.
Penkta – apsvarstykite bevielio įkrovimo galimybę, jei jūsų kompiuteris tai palaiko. Nors dar ne visi nešiojamieji kompiuteriai turi šią funkciją, ji pamažu tampa populiaresnė. Bevielis įkrovimas visiškai pašalina mechaninį DC lizdo nusidėvėjimą, nors turi savo trūkumų – lėtesnis įkrovimas ir šiek tiek mažesnis efektyvumas.
Galiausiai, nepamirškite, kad bet kuri elektronika turi savo gyvavimo ciklą. Net ir puikiai prižiūrimas kompiuteris po 5-7 metų pradeda reikalauti vis daugiau dėmesio. Kartais protingiau investuoti į naują įrenginį nei nuolat taisyti seną. Tačiau DC lizdo keitimas tikrai nėra tas momentas – tai paprastas ir nebrangus remontas, kuris gali pratęsti kompiuterio gyvenimą dar keliems metams.
Tad štai ir viskas, ką reikėtų žinoti apie DC lizdų keitimą ir maitinimo problemų sprendimą. Ar imsitės darbo patys, ar kreipsitės į specialistus – svarbu suprasti problemos esmę ir žinoti, ko tikėtis. Klaipėdos klimatas gali būti šiek tiek iššūkis elektronikai, bet su tinkama priežiūra ir laiku atliktu remontu jūsų kompiuteris tarnaus patikimai dar ilgus metus.