Kai kompiuteris pradeda gyventi savo gyvenimą
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai kompiuteris staiga pradeda ūžti kaip lėktuvas prieš pakilimą, o programos lėtėja taip, kad norisi plaukus rautis. Dažniausiai kaltas būna procesorius, kuris tiesiog nebegali normaliai atlikti savo darbo dėl perkaitimo. Klaipėdoje, kur vasarą drėgmė ir karštis gali pasiekti tikrai nemalonius rodiklius, ši problema tampa ypač aktuali.
Procesorius yra kompiuterio širdis, ir kai ji pradeda kaisti virš normos, visas sistemos darbas eina šuniui ant uodegos. Geras dalykas tas, kad dažniausiai problemą galima išspręsti patiems, nereikalaujant specialių įgūdžių ar brangių įrankių. Kartais užtenka tiesiog pakeisti termopastą, kartais reikia šiek tiek daugiau pastangų.
Kaip suprasti, kad procesorius tikrai perkrautas
Pirmas žingsnis – teisingai identifikuoti problemą. Ne kiekvienas kompiuterio lėtėjimas reiškia procesoriaus perkrovimą. Yra keletas aiškių ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Temperatūra yra pagrindinis rodiklis. Normalus procesoriaus veikimas paprastai vyksta 30-50 laipsnių Celsijaus ribose ramybės būsenoje. Kai kraunate sistemą – žaidžiate, renderinate video ar tiesiog turite daug atvirų programų – temperatūra gali pakilti iki 70-80 laipsnių, ir tai dar normalu. Bet kai matote 85-95 laipsnius ar daugiau, tai jau rimtas signalas.
Temperatūrą galite patikrinti naudodami nemokamas programas kaip HWMonitor, Core Temp ar Open Hardware Monitor. Atsisiųskite vieną iš jų ir stebėkite, ką rodo termometrai. Jei matote, kad temperatūra nuolat šoka virš 80 laipsnių net naršant internete, turite problemą.
Kiti simptomai: kompiuteris netikėtai išsijungia (tai apsauginė funkcija nuo gedimo), ventiliatoriai sukasi maksimaliu greičiu ir kelia triukšmą, programos lūžinėja arba visas sistemos darbas tampa nepakeliamas. Kartais ekrane gali atsirasti keistų artefaktų, nors tai dažniau vaizdo plokštės problema.
Kodėl procesorius ima kaisti kaip keptuvė
Prieš šokant prie sprendimų, verta suprasti priežastis. Pati dažniausia – išdžiūvusi termopasta. Ši pilka masė tarp procesoriaus ir aušintuvo atlieka kritiškai svarbų vaidmenį perduodant šilumą. Su laiku ji kietėja, prarandžia savo savybes, ir šilumos perdavimas tampa neefektyvus. Jei kompiuteris tarnauja jau 3-4 metus ir termopasta niekada nekeista, beveik garantuotai ji jau nebeatlieka savo funkcijos.
Antra dažna priežastis – dulkės. Klaipėdoje, ypač gyvenant netoli uosto ar pramoninių rajonų, dulkių prisikaupia tikrai nemažai. Jos užkemša aušintuvo radiatoriaus šilumokaites, ventiliatorių menteles, ir oras tiesiog nebegali normaliai cirkuliuoti. Rezultatas – karšta ir dar kartesnė.
Trečia problema – ventiliatoriaus gedimas ar sulėtėjimas. Ventiliatorius gali būti užterštas, jo guoliai gali būti susidėvėję, arba jis tiesiog gali būti per silpnas dabartiniam procesoriui. Kartais žmonės pamiršta prijungti ventiliatorių po kompiuterio valymo ar komponentų keitimo – skamba juokingai, bet pasitaiko dažniau nei galvojate.
Dar viena priežastis – bloga korpuso ventiliacija. Jei kompiuteris stovi užkampy, prie sienos, arba jo korpuse per mažai ventiliatorių, karštas oras tiesiog neturi kur dingti. Vasarą Klaipėdoje, kai kambaryje 25-28 laipsniai, tai tampa ypač aktualu.
Termopastos keitimo ceremonija žingsnis po žingsnio
Gerai, nusprendėte pakeisti termopastą. Tai tikrai įmanoma padaryti patiems, net jei niekada anksčiau to nedarėte. Tik reikia kantrybės ir atsargumo.
Pirma, pasiruošimas. Jums reikės: naujos termopastos (rekomenduoju Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1 – jas galima rasti Klaipėdos kompiuterių parduotuvėse), izopropilo alkoholio (90% ar daugiau), vatos pagaliukų ar švarių servetėlių be pūkelių, kryžminio atsuktuvo ir galbūt plastikinio stiklo ar kortelės termopastai paskirstyti.
Prieš pradedant, išjunkite kompiuterį ir atjunkite maitinimo laidą. Palaukite bent 10-15 minučių, kad viskas atvėstų. Jei galite, dirbkite ant antistatinio kilimėlio arba bent jau periodiškai lieskite nepadengtą metalinį paviršių, kad išsikrautumėte statinę elektros įkrovą.
Atidarykite kompiuterio korpusą. Dažniausiai reikia atsukti kelis varžtus galinėje dalyje ir nuslinkti šoninį dangtelį. Kai kuriuose šiuolaikiniuose korpusuose yra greitojo atjungimo mechanizmai.
Dabar reikia pasiekti procesorių. Jis bus po aušintuvu – dideliu metaliniu ar plastikiniu daiktu su ventiliatoriumi. Pirmiausia atjunkite ventiliatoriaus maitinimo laidą iš motininės plokštės (paprastai jis žymimas „CPU_FAN”).
Aušintuvo tvirtinimas priklauso nuo gamintojo. Intel procesorių aušintuvai dažnai turi keturias plastikines spyneles kampuose – jas reikia pasukti prieš laikrodžio rodyklę ir atsargiai patraukti aukštyn. AMD aušintuvai dažnai turi metalinę sąvaržą su svirtimi – reikia atlaisvinti svirtelę ir nuimti sąvaržą. Būkite atsargūs – kartais aušintuvas prilimpa prie procesoriaus ir gali jį ištraukti kartu. Jei taip nutinka, atsargiai atskirite juos.
Kai nuėmėte aušintuvą, pamatysite seną termopastą. Ji gali būti išdžiūvusi, sukietėjusi, kartais net sutrūkinėjusi. Izopropilo alkoholiu suvilgykite vatos pagaliuką ir atsargiai nuvalykite visą seną pastą nuo procesoriaus paviršiaus ir aušintuvo pagrindo. Valykite, kol paviršiai taps visiškai švarūs ir blizgūs. Tai svarbu – bet kokios senos pastos likučiai ar nešvarumai pablogins šilumos perdavimą.
Dabar – naujos termopastos uždėjimas. Čia yra daug mitų ir ginčų, bet paprasčiausias metodas: užtepkite riešuto dydžio termopastos kiekį procesoriaus centre. Kai pritvirtinsite aušintuvą, pasta pati pasiskirstys. Nereikia tepti viso paviršiaus – per daug pastos yra blogiau nei per mažai. Jei norite būti tikri, galite švelniai paskirstyti plonu sluoksniu naudodami plastikinę kortelę, bet tai nebūtina.
Tvirtinkite aušintuvą atgal. Įsitikinkite, kad jis lygiai guli ant procesoriaus ir tvirtinimo mechanizmas yra pilnai užfiksuotas. Prijunkite ventiliatoriaus laidą atgal. Uždenkite korpusą ir paleiskite kompiuterį.
Ventiliatorių ir dulkių valdymo menas
Termopastos keitimas – tai tik dalis sprendimo. Jei norite ilgalaikių rezultatų, reikia pasirūpinti visa aušinimo sistema.
Dulkių valymas turėtų būti reguliarus ritualas. Klaipėdoje rekomenduoju valyti kompiuterį bent kartą per 3-4 mėnesius, ypač jei gyvename netoli jūros ar pramonės zonų. Naudokite suslėgtą orą (galima nusipirkti balionėlius kompiuterių parduotuvėse) arba mažą dulkių siurblį su švelnia antgaliu.
Išpūskite dulkes iš visų ventiliatorių – korpuso, procesoriaus, vaizdo plokštės. Ypač atkreipkite dėmesį į procesoriaus aušintuvo radiatoriaus šilumokaites – tarp jų dulkės kaupiasi kaip beprotės. Kai išpučiate, laikykite ventiliatorių, kad jie nesisktų per greitai – tai gali pažeisti guolius.
Ventiliatorių greičio valdymas taip pat svarbus. Daugelis motininių plokščių turi BIOS nustatymus, kur galite sukonfigūruoti ventiliatorių greičio kreives. Nustatykite, kad ventiliatoriai suktųsi greičiau, kai temperatūra kyla. Taip pat yra programos kaip SpeedFan ar gamintojų teikiamos utilities, leidžiančios valdyti ventiliatorius iš Windows.
Jei standartinis aušintuvas nebepadeda, galbūt laikas investuoti į geresnį. Bokštinio tipo aušintuvai kaip Cooler Master Hyper 212 ar be quiet! Pure Rock 2 kainuoja apie 30-50 eurų ir gali kardinaliai pagerinti situaciją. Juos galima rasti Klaipėdos „Skytech”, „Varle” atsiėmimo punktuose ar kitose parduotuvėse.
Programiniai būdai suvaldyti temperatūrą
Ne visada problema sprendžiama tik aparatinėmis priemonėmis. Kartais procesorius perkraunamas dėl programinių priežasčių.
Pirmiausia patikrinkite, kas kraunama procesorių. Atidarykite Task Manager (Ctrl+Shift+Esc) ir pažiūrėkite į „CPU” stulpelį. Jei kažkokia programa nuolat naudoja 50-100% procesoriaus galios, tai problema. Dažni kaltininkai – virusai, kriptovaliutų kasėjai, blogai optimizuotos programos ar Windows atnaujinimai fone.
Jei radote įtartiną procesą, išsiaiškinkite, kas tai. Google paieška paprastai padeda. Jei tai virusas ar nepageidaujama programa, naudokite antivirusinę programą (Malwarebytes veikia puikiai) ir pašalinkite.
Windows energijos nustatymai taip pat turi įtakos. Jei naudojate „High Performance” planą, procesorius visada veikia maksimaliu dažniu, net kai to nereikia. Perjunkite į „Balanced” – tai leis procesoriui lėtinti, kai nėra apkrovos, ir taip mažiau kaisti.
Procesorių galima ir „undervoltuoti” – sumažinti įtampą, kuria jis maitinamas. Tai sudėtingesnis procesas, reikalaujantis programų kaip Intel XTU ar ThrottleStop, bet gali sumažinti temperatūrą 10-15 laipsnių be našumo praradimo. Tiesa, čia reikia atsargumo ir kantrybės – per didelis įtampos sumažinimas gali sukelti nestabilumą.
Korpuso ventiliacijos optimizavimas
Daugelis žmonių neįvertina, kaip svarbi yra bendra oro srauto organizacija korpuse. Galite turėti puikų procesoriaus aušintuvą, bet jei karštas oras neturi kur dingti, temperatūra vis tiek bus aukšta.
Pagrindinis principas – sukurti oro srautą. Idealiu atveju oras turėtų įeiti korpuso priekyje ir apačioje, o išeiti gale ir viršuje (karštas oras kyla). Jei jūsų korpuse yra tik vienas ventiliatorius gale, apsvarstykite galimybę pridėti vieną ar du priekyje.
Ventiliatorių konfigūracija turėtų būti subalansuota. Geriausia, kai įeinančio oro kiekis šiek tiek viršija išeinantį – tai sukuria teigiamą slėgį korpuse ir sumažina dulkių kaupimąsi. Pavyzdžiui, du 120mm ventiliatoriai priekyje (įpučiantys orą) ir vienas 120mm gale (ištraukiantis).
Kabelių tvarkymas taip pat svarbus. Chaotiškai išmėtyti kabeliai blokuoja oro srautą. Naudokite kabelių rišimo dirželius, vedžiokite kabelius už motininės plokštės padėklo, jei korpusas tai leidžia. Tai ne tik gražiau atrodo, bet ir realiai pagerina vėsinimą.
Kompiuterio vieta kambaryje irgi turi reikšmės. Nestatykite jo į uždarą spintelę ar prie pat sienos. Palikite bent 10-15 cm tarpą iš visų pusių, kad oras galėtų cirkuliuoti. Vasarą, kai Klaipėdoje būna karšta, apsvarstykite galimybę naudoti papildomą kambario ventiliatorių ar kondicionierių.
Kada kreiptis į specialistus ir kur tai padaryti Klaipėdoje
Kartais situacija yra sudėtingesnė nei atrodo. Jei pakeitėte termopastą, išvalėte dulkes, optimizavote programas, bet temperatūra vis tiek kritinė, gali būti rimtesnių problemų.
Procesorius gali būti fiziškai pažeistas – nors tai reta, bet pasitaiko. Motininė plokštė gali turėti problemų su maitinimo tiekimu. Aušintuvo tvirtinimas gali būti sugedęs, ir aušintuvas tiesiog neguli kaip reikia ant procesoriaus.
Klaipėdoje yra keletas patikimų vietų, kur galite kreiptis pagalbos. „Kompiuterių klinika” Taikos prospekte specializuojasi būtent tokiomis problemomis. „IT Remontas” Minijos gatvėje taip pat turi gerą reputaciją. Jei perkate naujus komponentus, „Skytech” Baltijos gatvėje ne tik parduoda, bet ir gali padėti su montavimu.
Kaina už termopastos keitimą ir kompiuterio valymą paprastai svyruoja 15-30 eurų ribose, priklausomai nuo darbo sudėtingumo. Jei reikia keisti aušintuvą ar kitus komponentus, kaina, žinoma, didesnė.
Nebijokite klausti ir konsultuotis. Geri specialistai visada paaiškina, kas negerai, ir pasiūlo kelis sprendimo variantus, o ne tik brangiausią. Jei jums sako, kad reikia keisti viską ir kaina siekia kelis šimtus eurų, o kompiuteris tik keli metai senumo – galbūt verta gauti antrą nuomonę.
Kaip išlaikyti šaltą galvą ir šaltą procesorių
Procesoriaus perkaitimas nėra bausmė, o problema, kurią dažniausiai galima išspręsti be didelių investicijų. Termopastos keitimas kas 2-3 metai, reguliarus dulkių valymas, adekvati ventiliacija ir šiek tiek dėmesio programinei daliai – ir jūsų kompiuteris tarnaus ilgai ir stabiliai.
Klaipėdos klimatas su savo drėgme ir vasaros karščiais tikrai nekuria idealių sąlygų kompiuteriams, bet su tinkama priežiūra tai nėra nepergalima kliūtis. Stebėkite temperatūras, neignoruokite įspėjamųjų ženklų, ir imkitės veiksmų iš anksto, o ne tada, kai kompiuteris jau pradeda spontaniškai išsijunginėti.
Atminkite, kad prevencija visada pigesnė ir paprastesnė nei gedimų taisymas. Kelios valandos per metus, skirtos kompiuterio priežiūrai, gali sutaupyti šimtus eurų ir daug nervų. O jei jaučiate, kad patys neįveiksite – Klaipėdoje tikrai yra specialistų, kurie padės. Svarbiausia – nedelsti ir neduoti problemai augti į tikrą katastrofą.