Kai kompiuteris pradeda keistai elgtis – pirmieji ženklai
Klaipėdoje, kur drėgmė iš jūros gali pasiekti net ir gerai uždarytus namus, kompiuterių gedimų dėl korozijos tikrai nėra retenybė. Dažniausiai vartotojai kreipiasi į servisus su panašiomis problemomis: kompiuteris nebeįsijungia, ekrane matosi keisti artefaktai, sistema užsikarbia be jokios priežasties arba paprasčiausiai girdimas pyptelėjimas, bet niekas nevyksta.
Daugelis iš karto galvoja apie brangius komponentų keitimus, tačiau tikrovė gali būti daug paprastesnė – DIMM lizdų kontaktai tiesiog prarado gerą elektrinį ryšį dėl korozijos ar paprasčiausio užteršimo. Tai ypač aktualu tiems, kurie gyvena netoli uosto ar pajūryje, kur oro drėgnumas ir druskos dalelės sukuria idealias sąlygas metalų oksiduotis.
Prieš skubant į servisą ir mokant nemažus pinigus už diagnostiką, verta pabandyti patikrinti ir išvalyti atmintines patiems. Šis procesas nėra sudėtingas ir dažnai išsprendžia problemas, kurios atrodė labai rimtos.
Korozijos požymiai ir kaip juos atpažinti nenusimanant elektronikoje
Pirmiausia reikia suprasti, kaip atrodo korozija DIMM lizdų kontaktuose. Tai nebūtinai bus ryškus žalias ar rudas apnašas, kaip ant senų vario vamzdžių. Dažnai korozija pasireiškia kaip matinė, šiek tiek patamsėjusi paviršiaus danga ant auksinių kontaktų. Taip, tie kontaktai paprastai padengti auksu, bet net ir auksas gali oksiduotis, o jei danga plona ar pažeista – prasideda problemos.
Jei ištrauksite operatyviosios atminties modulį ir pažiūrėsite į auksines kontaktines plokšteles, turėtumėte matyti vienodą, blizgantį paviršių. Bet kokios tamsios dėmės, matiniai plotai ar netgi žalsvi atspalviai rodo, kad kontaktai nėra idealios būklės. Kai kuriuose lizdų kontaktuose, ypač tuose, kurie ilgai nebuvo naudojami, gali būti matomas dulkių ar nešvarumų sluoksnis.
Klaipėdos klimatas su aukštu drėgnumu ir druskos aerozolio koncentracija ore daro savo – net ir uždarytame kompiuteryje per kelerius metus gali susikaupti pakankamai drėgmės, kad prasidėtų lėta oksidacija. Jei jūsų kompiuteris stovi prie lango ar netoliese yra dažnai atidaromos durys, rizika dar didesnė.
Saugus kompiuterio ardymas ir pasiruošimas darbui
Prieš pradedant bet kokius darbus su kompiuterio vidumi, būtina atjungti maitinimą. Tai reiškia ne tik išjungti kompiuterį, bet ir ištraukti maitinimo laidą iš lizdo. Jei turite stacionarų kompiuterį su jungikliu ant maitinimo bloko, jį taip pat reikia išjungti. Nešiojamųjų kompiuterių atveju – ištraukite bateriją, jei tai įmanoma.
Statinė elektra yra tikras priešas elektronikos komponentams. Klaipėdoje, ypač žiemą, kai namuose veikia šildymas ir oras tampa sausesnis, statinės elektros rizika padidėja. Prieš liesdami bet kokius komponentus, paliesk nepadengtą metalinį paviršių (pavyzdžiui, radiatorių) arba naudokite antistatinę apyrankę. Jei neturite profesionalios įrangos, bent jau reguliariai lieskite kompiuterio korpuso metalines dalis.
Darbo vietą paruoškite ant neelektrizuojančio paviršiaus – medinio stalo ar specialaus kilimėlio. Jums prireiks: švarios šluostės ar popieriaus rankšluosčių, izopropilo alkoholio (90% ar daugiau), vatokaičių ar minkštos šepetėlio, gero apšvietimo ir, jei turite, multimetro elektrinei varžai matuoti.
Operatyviosios atminties modulių ištraukimas ir apžiūra
DIMM lizdai paprastai yra lengvai atpažįstami – tai ilgi lizdai, esantys netoli procesoriaus, dažniausiai po du ar keturi. Operatyviosios atminties moduliai juose laikomi specialių fiksatorių, kurie gali būti dviejų tipų: abipusiai (reikia atsparti iš abiejų pusių) arba vienpusiai (atsispaudžia tik iš vienos pusės).
Švelniai, bet tvirtai paspauskite fiksatorius į šonus – modulis turėtų šiek tiek pakilti. Dabar galite jį ištraukti tiesiog traukdami vertikaliai į viršų. Jokiu būdu nelenktite, nesukite ir neveržkite – jei modulis neišeina lengvai, vadinasi, fiksatoriai dar nėra iki galo atleisti.
Kai ištrauksite modulį, pirmiausia apžiūrėkite kontaktus geru apšvietimu. Naudokite žibintuvėlį ar telefono šviesą, kad matytumėte visas detales. Ieškokite tamsių dėmių, žaliųjų ar rusvų atspalvių, bet kokių nešvarumų. Taip pat patikrinkite, ar kontaktai nėra mechaniškai pažeisti – įlenkti ar įbrėžti.
Paskui pažvelkite į pačius lizdus motininėje plokštėje. Ten yra smulkūs metaliniai kontaktai, kurie spaudžiasi prie atminties modulio. Šie kontaktai taip pat gali oksiduotis ar užsiteršti. Jei matote dulkes, voratinklių likučius ar kitokius nešvarumus – juos būtina pašalinti.
Valymo metodai nuo paprasto iki profesionalaus
Paprasčiausias ir dažnai efektyviausias metodas – švarus trintukas. Taip, įprastas mokyklinis trintukas gali nuostabiai išvalyti auksinius kontaktus. Švelniai trinkite kontaktus abiejose modulio pusėse, kol paviršius taps vienodai blizgantis. Trintukas mechaniškai pašalina oksido sluoksnį ir nešvarumus, nepalikdamas pėdsakų.
Po trynimo trintuką būtina pašalinti visas gumos atliekas – čia pravers minkštas šepetėlis ar paprasčiausias pūstelėjimas. Tik nepūskite tiesiogiai iš burnos, nes seilės lašeliai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Geriau naudokite specialų suslėgto oro balionėlį arba fotoaparatų valymui skirtą pūstuką.
Profesionalesnis metodas – izopropilo alkoholio naudojimas. Šis alkoholis greitai išgaruoja ir nepalieka jokių liekanų. Suvilgykite vatokaičio galą alkoholiu (ne per daug, kad nelašėtų) ir švelniai nuvalykite kontaktus. Judėkite viena kryptimi, ne pirmyn-atgal, kad nešvarumai būtų pašalinami, o ne paskleidžiami. Leiskite visiškai išdžiūti prieš įdėdami modulį atgal – paprastai užtenka 2-3 minučių.
Motininės plokštės lizdų kontaktams valyti naudokite vatokaičius su alkoholiu labai atsargiai. Negalima per daug spausti ar lenkti kontaktų. Geriau naudoti šepetėlį su minkštais šereliais, suvilgytą alkoholiu. Švelniai nuvalykite kiekvieną kontaktinį tašką, stengdamiesi nepažeisti jokių smulkių komponentų aplink lizdus.
Jei korozija labai stipri ir matote žalią ar rudą apnašą, gali prireikti specialių kontaktų valiklio purškiklių, kuriuos galima įsigyti elektronikos parduotuvėse Klaipėdoje. Tokie valikiai dažnai turi ir apsauginių savybių, kurios padeda užkirsti kelią būsimai korozijai.
Elektrinės varžos matavimas – kada ir kaip tai daryti
Jei turite multimetrą, galite atlikti papildomą diagnostiką, kuri padės įsitikinti, ar kontaktai tikrai geri. Multimetras – tai prietaisas, matuojantis įvairius elektrinius parametrus, įskaitant varžą. Nebrangius multimetrus galima įsigyti bet kurioje elektronikos ar statybinių medžiagų parduotuvėje Klaipėdoje už 10-20 eurų.
Nustatykite multimetrą į varžos matavimo režimą (paprastai žymimas Ω simboliu). Pradėkite nuo žemiausio diapazono – paprastai 200 omų. Norėdami patikrinti kontaktų kokybę, palieskite vienu zondu vieną kontaktą atminties modulyje, o kitu – atitinkamą kontaktą kitoje pusėje (jei tai dvipusė atmintis) arba tiesiog kitus gretimus kontaktus.
Geras kontaktas turėtų rodyti labai mažą varžą – paprastai mažiau nei 1 omas. Jei matote didesnes reikšmes arba rodmuo nestabilus ir šokinėja, tai reiškia, kad kontaktas nėra idealus. Tai gali būti dėl korozijos, nešvarumų ar mechaninio pažeidimo.
Svarbu suprasti, kad tiesioginis atminties modulio kontaktų varžos matavimas yra ribotas metodas. Jūs negalite tiksliai išmatuoti varžos tarp modulio ir lizdo, kol jie nesujungti, o matuoti sujungtus kontaktus yra sudėtinga ir rizikinga. Todėl varžos matavimas daugiau tinka patikrinti, ar pats modulis nėra pažeistas, ar jo kontaktai tarpusavyje gerai sujungti.
Praktiškai naudingiau išmatuoti varžą tarp skirtingų motininės plokštės lizdo kontaktų, kai modulis ištrauktas. Tai padės nustatyti, ar nėra trumpojo jungimo ar kitų problemų pačioje plokštėje. Normalioje situacijoje skirtingi kontaktai neturėtų būti elektriškai sujungti (išskyrus bendrus žemės kontaktus), todėl multimetras turėtų rodyti labai didelę varžą arba „OL” (overload – viršijimas).
Tinkamas modulių įdėjimas ir sistemos testavimas
Kai kontaktai išvalyti ir viskas išdžiūvo, atėjo laikas įdėti modulius atgal. Čia svarbu laikytis taisyklių, nes neteisingas įdėjimas gali sugadinti ir modulį, ir motininę plokštę. Pirmiausia įsitikinkite, kad fiksatoriai yra pilnai atleisti – jie turėtų būti atsukti į šonus.
Atminties modulyje yra įpjova, kuri atitinka iškilimą lizde. Ši konstrukcija užtikrina, kad modulį galima įdėti tik vienu teisingas būdu. Jokiu būdu nebandykite įkišti modulio jėga, jei jis neįeina – tikriausiai laikote jį neteisingai.
Kai modulis teisingai sulygiuotas su lizdu, švelniai, bet tvirtai paspauskite jį žemyn abiem nykščiais, spausdami modulio viršutines kampų vietas. Modulis turėtų įeiti į lizdą, o fiksatoriai automatiškai užsifiksuoti į vietas su girdimų spragtelėjimu. Jei fiksatoriai neužsifiksuoja patys, galite juos švelniai pastumti į vidų, bet modulis jau turėtų būti pilnai įstatytas lizde.
Po to, kai visi moduliai įdėti, dar kartą vizualiai patikrinkite, ar jie visi vienodai giliai įstatyti, ar fiksatoriai užsifiksuoti. Jei vienas modulis šiek tiek aukščiau už kitus – jis nėra iki galo įstatytas.
Dabar prijunkite maitinimą ir įjunkite kompiuterį. Jei viskas gerai, turėtumėte išgirsti vieną trumpą pyptelėjimą (POST kodas), ir sistema turėtų pradėti krautis. Jei girdite kelis pyptelėjimus ar ilgą pyptelėjimą, tai BIOS klaidos kodas, nurodantis atminties problemą. Skirtingos motininės plokštės naudoja skirtingus kodus, todėl verta paieškoti savo plokštės instrukcijos internete.
Kai sistema pakrauta, patikrinkite, ar visa atmintis atpažįstama. Windows sistemoje tai galima padaryti paspaudus dešinį pelės klavišą ant „This PC” (Šis kompiuteris) ir pasirinkus „Properties” (Savybės). Ten turėtumėte matyti bendrą įdiegtos RAM kiekį. Jei rodomas mažesnis kiekis nei turėtų būti, vienas iš modulių gali būti neįdėtas teisingai arba neveikia.
Prevencija ir ilgalaikė priežiūra Klaipėdos sąlygomis
Geriau užkirsti kelią problemoms nei jas spręsti. Klaipėdos klimatas reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio kompiuterio priežiūrai nei sausesnėse vietovėse. Drėgmė yra pagrindinis priešas, todėl svarbu užtikrinti gerą vėdinimą patalpose, kur stovi kompiuteris.
Jei jūsų kompiuteris stovi rūsyje ar kitoje drėgnoje patalpoje, apsvarstykite oro drėgmės mažinimo priemonių naudojimą. Net paprastas silikagelio maišelis šalia kompiuterio gali padėti. Profesionalesnis sprendimas – nedidelis elektrinis oro sausintuvas, kuris palaiko optimalų drėgmės lygį.
Reguliarus kompiuterio vidaus valymas nuo dulkių taip pat padeda. Dulkės sugeria drėgmę ir sukuria aplinką, palankią korozijai. Kas 3-6 mėnesius verta atidaryti kompiuterio korpusą ir išpūsti dulkes suslėgto oro balionėliu. Tai ypač svarbu, jei turite augintinius – jų plaukai ir dulkės yra ypač problemiški.
Jei gyvena prie pat jūros ar uosto, verta apsvarstyti specialių apsauginių priemonių naudojimą. Yra specialių kontaktų apsaugos purškiklių, kurie sudaro plonytį apsauginį sluoksnį ant metalinių paviršių. Tokie produktai naudojami laivų elektronikoje ir gali būti naudingi ir jūsų kompiuteriui.
Dar vienas svarbus aspektas – reguliarus kompiuterio naudojimas. Kompiuteriai, kurie ilgai stovi nenaudojami, kenčia labiau nei tie, kurie dirba kasdien. Kai sistema veikia, ji šyla, o tai padeda išgarinti drėgmę. Jei turite kompiuterį, kurį naudojate retai, bent kartą per savaitę jį įjunkite ir palikite padirbėti kokią valandą.
Kai valymas nepadeda – kiti galimi sprendimai
Kartais net kruopščiai išvalius kontaktus problemos išlieka. Tai gali reikšti, kad korozija pažeidė ne tik paviršių, bet ir giliau esančias struktūras, arba kad problema iš viso ne kontaktuose. Štai keletas scenarijų ir kaip elgtis.
Jei po valymo vienas iš atminties modulių vis tiek neatpažįstamas, pabandykite jį įdėti į kitą lizdą. Jei jis veikia kitame lizde – problema lizde, ne modulyje. Jei neveikia jokiame lizde – modulis tikriausiai sugedo ir reikia jo keisti. Atmintys nėra brangios, o naujas modulis gali išspręsti visas problemas.
Jei problemos išlieka su visais moduliais visuose lizdose, gali būti, kad pažeista pati motininė plokštė. Tai rimtesnis gedimas, kuris dažnai reikalauja profesionalios pagalbos. Tačiau prieš skubant į servisą, verta atlikti BIOS nustatymų atnaujinimą – kartais senesni BIOS versijos turi klaidų, susijusių su atminties valdymu.
Dar viena galimybė – atminties moduliai gali būti nesuderinami su jūsų motinine plokšte. Tai ypač aktualu, jei neseniai įsigijote naujų modulių. Patikrinkite motininės plokštės specifikacijas ir įsitikinkite, kad jūsų atminties tipas, greitis ir talpa yra palaikomi. Kai kurios plokštės yra labai išrankios dėl atminties specifikacijų.
Jei kompiuteris veikia, bet nestabiliai – užsikarbia, rodo mėlyną ekraną ar programos neveikia teisingai – gali būti, kad atmintis pažeista, bet ne visiškai. Tokiu atveju verta paleisti atminties testavimo programą, pavyzdžiui, Windows Memory Diagnostic arba MemTest86. Šios programos kruopščiai patikrina kiekvieną atminties ląstelę ir gali nustatyti defektus, kurie nematomi paprastu naudojimu.
Ką daryti su informacija ir kada kreiptis į profesionalus
Dabar jūs žinote pagrindines atminties problemų diagnozavimo ir sprendimo technikas. Tačiau svarbu suprasti savo kompetencijos ribas. Jei po visų šių procedūrų problema išlieka, arba jei bet kuriuo metu jaučiatės nesaugiai atlikdami šiuos veiksmus – geriau kreiptis į profesionalus.
Klaipėdoje yra nemažai gerų kompiuterių remonto servisų, kurie už prieinamą kainą gali atlikti išsamią diagnostiką. Jei paaiškės, kad problema sudėtingesnė nei kontaktų korozija – pavyzdžiui, pažeisti motininės plokštės mikroschemų kontaktai ar atminties kontrolerio gedimas – profesionalai turės tinkamą įrangą ir patirtį tai išspręsti.
Tačiau daugeliu atvejų, ypač Klaipėdos sąlygomis, kur drėgmė yra pagrindinė problema, paprastas kontaktų valymas tikrai padeda. Daugelis vartotojų, kurie buvo pasiruošę pirkti naują kompiuterį, po šių paprastų procedūrų dar ilgus metus naudoja seną.
Svarbu nepamiršti, kad prevencinė priežiūra yra pigesnė ir paprastesnė nei gedimų taisymas. Reguliarus kompiuterio vidaus valymas, drėgmės kontrolė ir atidus požiūris į veikimo anomalijas gali sutaupyti daug laiko ir pinigų. Kompiuteris, kaip ir automobilis, reikalauja minimalios priežiūros – ir už tai atlygina patikimumu bei ilgaamžiškumu.
