Kai kompiuteris pradeda gyventi savo gyvenimą
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai kompiuteris staiga pradeda lėtėti, atsiranda keistos reklamos, o naršyklė nukreipia į visai ne tas svetaines, kurias norėjome aplankyti. Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, kibernetiniai nusikaltėliai nesiliauja ieškoti naujų būdų, kaip įsiskverbti į mūsų įrenginius. Jūros miestas garsėja ne tik uostu ir pajūriu, bet ir vis augančia IT bendruomene, tad svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo skaitmeninių grėsmių.
Virusai, trojanai, šnipinėjimo programos – šie terminai skamba gąsdinančiai, bet iš tikrųų jų šalinimas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti. Svarbiausia – žinoti, ką daryti ir kaip elgtis, kai problema jau iškilusi. Dar svarbiau – suprasti, kaip tokių situacijų išvengti ateityje.
Pirmieji požymiai, kad kažkas negerai
Prieš pradedant šalinti virusus, reikia juos atpažinti. Ne visada užkrėstas kompiuteris rodo akivaizdžius simptomus, bet yra keletas klasikinių ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Kompiuteris staiga tampa lėtas kaip senas traktorius – programos kraunasi amžinybę, failai atsidaro po kelių minučių, o paprasčiausios užduotys užima nepagrįstai daug laiko. Tai gali būti natūralaus senėjimo požymis, bet dažnai tai rodo kenkėjiškas programas, kurios fone naudoja jūsų procesorių ir atmintį.
Atsiranda programos, kurių niekada neįdiegėte. Gal pastebėjote naują įrankių juostą naršyklėje? O gal darbalaukyje atsiranda keistos nuorodos? Tai aiškus signalas, kad sistema užkrėsta. Klaipėdiečiai dažnai kreipiasi į specialistus būtent dėl šios problemos – staiga kompiuteryje atsiranda programų, kurias jie tikrai nesiuntė.
Antivirusinė programa išjungta arba neveikia. Virusai nėra kvailiai – pirmiausia jie bando išjungti jūsų apsaugą. Jei pastebėjote, kad antivirusas nuolat išsijungia arba praneša apie klaidas, tai rimtas pavojaus signalas.
Skubios pagalbos planas užkrėstam kompiuteriui
Gerai, tarkime, įtariate, kad jūsų kompiuteris užkrėstas. Pirmas instinktas – panikuoti ir pradėti spaudinėti visus mygtukus iš eilės. Bet sustokite. Yra geresnė strategija.
Pirmiausiai atjunkite internetą. Tai gali skambėti radikaliai, bet daugelis virusų veikia tik prisijungę prie tinklo – jie siunčia jūsų duomenis kibernetiniams nusikaltėliams arba atsisiunčia papildomus kenkėjiškus komponentus. Tiesiog ištraukite tinklo kabelį arba išjunkite Wi-Fi.
Paleiskite kompiuterį saugiuoju režimu. Windows sistemoje tai padaroma perkrovus kompiuterį ir spaudžiant F8 klavišą (naujesnėse versijose procesas šiek tiek kitoks, bet principas tas pats). Saugiajame režime paleidžiamos tik būtiniausios sistemos funkcijos, o dauguma virusų neaktyvuojami.
Dabar laikas naudoti antivirusinę programą. Jei jūsų įprastas antivirusas neveikia, atsisiųskite alternatyvų naudodami kitą, neužkrėstą įrenginį. Klaipėdoje daugelis IT specialistų rekomenduoja turėti atsarginę antivirusinę programą USB atmintinėje – būtent tokiems atvejams.
Atlikite visišką sistemos skenavimą. Taip, tai gali užtrukti kelias valandas, bet skubėti neverta. Geriau praleisti popietę laukiant, nei prarasti visus savo duomenis ar tapti tapatybės vagystės auka.
Kai standartinės priemonės nepadeda
Kartais virusai būna itin atkaklūs. Jie slepiasi sistemos užkaboriuose, persivadina, maskuojasi kaip teisėtos programos. Tokiais atvejais reikia stipresnių ginklų.
Specializuotos šalinimo priemonės dažnai veikia geriau nei universalūs antivirusai. Programos kaip „Malwarebytes”, „HitmanPro” ar „Kaspersky Virus Removal Tool” sukurtos specialiai užsispyrusiems kenkėjams šalinti. Jos naudoja kitokius aptikimo metodus ir dažnai randa tai, ko įprasti antivirusai nepastebėjo.
Rankinis šalinimas – tai jau pažengusiųjų lygis. Reikia žinoti, kur virusai slepiasi Windows registre, kurios sistemos paslaugos yra teisėtos, o kurios ne. Klaipėdos IT bendruomenė organizuoja mokymus šia tema, bet jei nejaučiate pasitikėjimo, geriau kreipkitės į specialistus.
Sistemos atkūrimas į ankstesnį tašką gali išgelbėti, jei virusas atsirado neseniai. Windows automatiškai kuria atkūrimo taškus prieš diegiant naujas programas ar atnaujinimus. Grįžimas į tašką prieš užsikrėtimą gali pašalinti problemą, nors tai ne garantija – kai kurie virusai išlieka net po sistemos atkūrimo.
Kraštutinis variantas – pilnas sistemos perkrovimas. Taip, tai reiškia, kad prarasite visas programas ir nustatymus (bet ne failus, jei darote atkūrimą su duomenų išsaugojimu). Bet kartais tai vienintelis būdas būti tikram, kad kompiuteris visiškai švarus.
Kaip sustiprinti savo skaitmeninę tvirtovę
Virusų šalinimas – tai tik pusė mūšio. Kita pusė – užtikrinti, kad problema nepasikartotų. Kibernetinis saugumas prasideda nuo paprastų, bet efektyvių įpročių.
Atnaujinimai – tai ne tiesiog varginantys pranešimai, kuriuos visi atidėlioja. Kiekvienas atnaujinimas taiso saugumo spragas, kurias kibernetiniai nusikaltėliai aktyviai bando išnaudoti. Windows, naršyklės, programos – viskas turi būti atnaujinta. Klaipėdos įmonės, kurios ignoravo atnaujinimus, yra patyrusios rimtų kibernetinių atakų.
Stiprūs slaptažodžiai – tai ne „klaipeda123″ ar „slaptazodis”. Naudokite bent 12 simbolių, derinant raides, skaičius ir specialius simbolius. Dar geriau – naudokite slaptažodžių valdymo programą, kuri sugeneruos ir išsaugos sudėtingus slaptažodžius už jus.
Dviejų veiksnių autentifikacija – tai papildomas saugumo sluoksnis, kuris reikalauja ne tik slaptažodžio, bet ir kodo iš jūsų telefono. Net jei kažkas pavogs jūsų slaptažodį, be telefono jie negalės prisijungti. Visose svarbiose paskyrose – el. pašte, banke, socialiniuose tinkluose – įjunkite šią funkciją.
Kasdieniai įpročiai, kurie apsaugo nuo bėdų
Saugumas – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinė praktika. Kaip dantų valymas – darote kasdien, nors niekas nestebi.
Atsargumas su el. paštu – didžioji dalis užkrėtimų prasideda nuo el. laiško. Klaipėdos uosto darbuotojai yra dažna taikinys – kibernetiniai sukčiai siunčia laiškus, apsimetančius oficialiais pranešimais. Niekada neatidarykite priedų iš nežinomų siuntėjų. Net jei laiškas atrodo teisėtas, patikrinkite siuntėjo adresą – dažnai jis šiek tiek skiriasi nuo tikrojo.
Atsisiuntimų šaltiniai – atsisiųskite programas tik iš oficialių svetainių. Tie „nemokamos programos” puslapiai, kurie žada suteikti mokamas programas veltui, beveik visada prideda kažką ekstra – ir ne gera prasme. Klaipėdos studentai dažnai kreipiasi pagalbos dėl virusų, gautų bandant atsisiųsti „nemokamą” Photoshop ar Office paketą.
Viešieji Wi-Fi tinklai – patogūs, bet pavojingi. Kavos namai Klaipėdos senamiestyje, prekybos centrai, bibliotekos – visi siūlo nemokamą internetą. Bet šiuose tinkluose jūsų duomenys gali būti lengvai perimti. Jei naudojate viešąjį Wi-Fi, nenaudokite jo jautriai veiklai – internetinei bankininkystei, slaptažodžių keitimui. Arba naudokite VPN, kuris užšifruoja jūsų duomenis.
Atsarginės kopijos – jūsų gyvybės draudimas
Jei yra vienas dalykas, kurį turėtų daryti absoliučiai visi, tai reguliarios atsarginės kopijos. Virusai, techninės gedimės, vagystės, gaisrai – yra milijonas būdų, kaip galite prarasti duomenis.
3-2-1 taisyklė – tai aukso standartas. Turėkite 3 duomenų kopijas, 2 skirtingose laikmenose, 1 už namų ribų. Praktiškai tai gali reikšti: originalus failai kompiuteryje, kopija išoriniame kietajame diske, kopija debesų saugykloje.
Automatizuokite procesą. Jei pasikliausite atmintimi, užmirsite daryti atsargines kopijas. Nustatykite automatinį kopijų kūrimą – Windows turi integruotą „File History” funkciją, o Mac – „Time Machine”. Yra ir trečiųjų šalių programų, kurios siūlo daugiau galimybių.
Klaipėdos verslai, kurie patyrė ransomware atakas (kai virusas užšifruoja visus failus ir reikalauja išpirkos), išmoko šios pamokos skaudžiai. Tie, kurie turėjo atsargines kopijas, atkūrė duomenis per kelias valandas. Tie, kurie neturėjo – prarado viską arba mokėjo tūkstančius eurų išpirkai, be jokių garantijų.
Specialūs patarimai Klaipėdos vartotojams
Jūros miestas turi savo specifiką. Uostas, logistikos įmonės, auganti IT sritis – visa tai traukia ne tik teisėtą verslą, bet ir kibernetinius nusikaltėlius.
Uosto darbuotojai ir logistikos specialistai – esate ypač patraukli taikinė. Sukčiai dažnai siunčia laiškus, apsimetančius krovinių dokumentais, sąskaitomis faktūromis ar muitinės pranešimais. Visada patikrinkite siuntėjo adresą ir, jei kyla abejonių, susisiekite su siuntėju kitu būdu – paskambinkite ar parašykite naują laišką (ne atsakykite į įtartiną).
Klaipėdos universiteto studentai ir dėstytojai – akademinė aplinka yra dažna kibernetinių atakų auka. Moksliniai tyrimai, studentų duomenys, intelektinė nuosavybė – visa tai vertinga. Naudokite universiteto teikiamas saugumo priemones, dalyvaukite mokymuose, būkite atsargūs su tyrimų duomenimis.
Vietiniai verslininkai – mažos ir vidutinės įmonės dažnai neturi dedikuotų IT specialistų. Bet tai nereiškia, kad galite ignoruoti saugumą. Investuokite į bent minimalią apsaugą – gerą antivirusinę programą, ugniasienę, darbuotojų mokymą. Klaipėdoje veikia kelios IT įmonės, kurios siūlo prieinamas saugumo paslaugas mažam verslui.
Kai reikia profesionalios pagalbos ir kaip ją rasti
Ne visada galime viską išspręsti patys. Kartais problema per sudėtinga, kartais tiesiog neturime laiko. Ir tai visiškai normalu.
Klaipėdoje yra nemažai IT specialistų ir įmonių, kurie specializuojasi kibernetiniame saugume. Rinkdamiesi pagalbą, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų: ar įmonė turi aiškias kainas, ar specialistai turi atitinkamus sertifikatus, kokios atsiliepimai internete.
Nuotolinė pagalba dažnai būna greičiausias ir pigiausias sprendimas. Specialistas gali prisijungti prie jūsų kompiuterio per internetą ir išspręsti problemą, jums net nereikia niekur važiuoti. Bet būkite atsargūs – leiskite prisijungti tik patikimoms įmonėms. Sukčiai dažnai skambina apsimetę „Microsoft palaikymu” ir prašo prieigos prie kompiuterio.
Prevencinis aptarnavimas gali sutaupyti daug pinigų ir nervų. Kai kurios Klaipėdos IT įmonės siūlo mėnesinius planus, kurie apima reguliarius patikrinimus, atnaujinimus, stebėjimą. Tai kaip automobilio techninė priežiūra – geriau išleisti šiek tiek reguliariai, nei laukti didelės avarijos.
Saugumas kaip gyvenimo būdas, o ne vienkartinė užduotis
Grįžkime prie pagrindų. Kibernetinis saugumas nėra kažkas, ką padarai kartą ir užmiršti. Tai nuolatinis procesas, kasdieniai sprendimai, nuolatinis budėjimas. Bet tai nereiškia, kad turite gyventi paranojoje.
Paprasčiausi dalykai dažnai veikia geriausiai. Atnaujinimai, stiprūs slaptažodžiai, atsargumas su el. paštu, atsarginės kopijos – šie keturi dalykai apsaugo nuo didžiosios dalies grėsmių. Klaipėdoje, kaip ir bet kur kitur, dauguma sėkmingų atakų įvyksta ne dėl sudėtingų technologijų, o dėl paprastų klaidų – nepataisytos saugumo spragos, silpno slaptažodžio, neatsargumo.
Mokykitės ir mokykite kitus. Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat tobulėja, todėl ir mes turime tobulėti. Sekite naujienas apie kibernetinį saugumą, dalyvaukite mokymuose, dalinkitės žiniomis su šeima ir kolegomis. Klaipėdos IT bendruomenė organizuoja renginius, kur galima išmokti daugiau – pasinaudokite šiomis galimybėmis.
Jūsų duomenys, jūsų privatumas, jūsų skaitmeninė tapatybė – visa tai verta apsaugoti. Nebūkite lengva auka. Su tinkamomis žiniomis ir įrankiais galite žymiai sumažinti riziką tapti kibernetinės atakos auka. O jei problema jau įvyko – nesipanikuokite, metodiškai ją spręskite arba kreipkitės pagalbos. Svarbu ne tai, kad niekada nepatirsite problemų, o tai, kaip su jomis susidorosite.