Kai internetas neveikia – pirmieji žingsniai problemos nustatymui
Klaipėdoje, kaip ir bet kuriame kitame mieste, interneto ryšio problemos gali sugadinti dieną greičiau nei lietingas oras pajūryje. Dažniausiai kaltas ne jūsų interneto paslaugų teikėjas ar blogai nutiesti kabeliai gatvėje, o paprasčiausiai kompiuterio tinklo plokštė, kuri nusprendė išeiti į nusipelnytą pensiją.
Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – patikrinti, ar problema tikrai jūsų įrenginyje. Pabandykite prisijungti prie interneto kitu įrenginiu – telefonu, planšete ar kitu kompiuteriu. Jei kiti įrenginiai veikia puikiai, o jūsų kompiuteris atkakliai atsisako bendrauti su pasauliu, greičiausiai problema slypi būtent tinklo plokštėje.
Pasižiūrėkite į kompiuterio užpakalinę dalį (jei tai stacionarus kompiuteris) arba į šonus (jei nešiojamas). Ethernet lizdas turėtų turėti šviečiančius LED indikatorius, kai įkištas kabelis. Jei jokių švieselių nematyti, o kabelis tikrai įkištas – tai jau pirmas neraminantis signalas.
Programinės problemos ar aparatūros gedimas
Prieš skubant į parduotuvę naujam adapteriui, verta išsiaiškinti, ar tikrai kaltas geležis. Windows operacinėje sistemoje atidarykite Įrenginių tvarkytuvą (Device Manager). Tai padarote paspaudę Win+X ir pasirinkę atitinkamą punktą. Suraskite skiltį „Tinklo adapteriai” (Network adapters).
Jei šalia jūsų tinklo plokštės matote geltoną trikampį su šauktuku – tai reiškia, kad yra tvarkyklių problema. Pabandykite dešiniuoju pelės mygtuku spustelėti ant įrenginio ir pasirinkti „Atnaujinti tvarkyklę” (Update driver). Kartais tai išsprendžia problemą be jokių papildomų investicijų.
Kitas testas – pabandykite išjungti ir vėl įjungti tinklo adapterį per tą patį Įrenginių tvarkytuvą. Tiesiog dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant įrenginio, pasirinkite „Išjungti įrenginį” (Disable device), palaukite kelias sekundes ir vėl įjunkite. Jei po šių manipuliacijų internetas atsiranda – problema buvo laikina ir programinė.
Tačiau jei Įrenginių tvarkytuve tinklo plokštė visai neatsiranda arba rodoma kaip „Nežinomas įrenginys” (Unknown device), o tvarkyklių įdiegimas nepadeda – tuomet tikrai laikas galvoti apie aparatūros keitimą.
Ethernet adapterio gedimo požymiai ir diagnostika
Laidinis ryšys per Ethernet kabelį paprastai būna patikimesnis už belaidį, tačiau ir čia technika gali sustreikuoti. Tipiniai požymiai, kad jūsų Ethernet adapteris baigia savo dienų skaičių: ryšys nuolat nutrūkinėja, greitis staiga sumažėja iki sraigės tempo, arba kompiuteris apskritai nemato, kad kabelis prijungtas.
Klaipėdoje, kur drėgmė ir jūros oras gali būti agresyvesni nei kontinentinėse vietose, kontaktai gali oksiduotis greičiau. Pažiūrėkite į patį Ethernet lizdą – ar nematyti žalsvų ar rudų apnašų? Kartais švelniai nuvalant kontaktus izopropilo alkoholiu galima pratęsti plokštės gyvenimą.
Dar vienas testas – pabandykite kitą Ethernet kabelį. Galbūt problema ne plokštėje, o pačiame kabelyje. Jei turite galimybę, prijunkite savo kabelį prie kito kompiuterio. Veikia? Tuomet kaltas tikrai jūsų kompiuterio adapteris.
Stacionariuose kompiuteriuose dažnai naudojamos integruotos į pagrindinę plokštę tinklo plokštės. Jei tokia sugenda, nebūtina keisti visos pagrindinės plokštės – galima įsigyti atskirą PCI Express tinklo plokštę, kuri kainuoja nuo 10-15 eurų už paprasčiausius modelius iki 40-50 eurų už geresnius variantus su Gigabit palaikymu.
Wi-Fi adapterio problemos ir jų atpažinimas
Belaidžio ryšio problemos gali būti klastingesnės. Kartais Wi-Fi adapteris veikia, bet ryšys silpnas, nors esate šalia maršrutizatoriaus. Kartais jis mato kitus tinklus, bet ne jūsų namų tinklą. O kartais tiesiog Windows pranešimas sako „Nerasta jokių belaidžių tinklų”, nors telefonas rodo jų dešimtis.
Nešiojamuose kompiuteriuose Wi-Fi adapteriai dažnai būna integruoti į pagrindinę plokštę arba prijungti per mini PCI Express ar M.2 lizdą. Prieš sprendžiant, kad adapteris sugedo, patikrinkite, ar neatsitiktinai neįjungėte lėktuvo režimo (Airplane mode). Taip, skamba kvailai, bet net patyrę vartotojai kartais pamiršta šį paprastą dalyką.
Kitas svarbus momentas – daugelyje nešiojamų kompiuterių yra fizinis Wi-Fi jungiklis arba klavišų kombinacija (dažniausiai Fn + vienas iš F klavišų su belaidžio ryšio ikona). Įsitikinkite, kad Wi-Fi tikrai įjungtas.
Jei Wi-Fi adapteris rodo labai silpną signalą net šalia maršrutizatoriaus, problema gali būti antenos kabeliuose. Nešiojamuose kompiuteriuose antenos paprastai nutiesta ekrano rėmelyje, ir jei kompiuteris buvo numestas ar stipriai sutrenktas, kabeliai galėjo atsilaisvinti.
Kaip pakeisti tinklo plokštę stacionariame kompiuteryje
Jei nusprendėte, kad laikas keisti aparatūrą, stacionariame kompiuteryje tai padaryti gana paprasta. Klaipėdoje tinklo plokštes galite įsigyti elektronikos parduotuvėse Akropolyje, PC1 ar užsisakyti internetu.
Pirmiausia išjunkite kompiuterį ir atjunkite maitinimo laidą. Tai ne pernelyg atsargumo – tai būtinybė, jei nenorite sukelti trumpojo jungimo. Atidarykite kompiuterio korpusą (paprastai reikia atsukt kelis varžtus galinėje dalyje).
Jei keičiate integruotą tinklo plokštę į atskirą, tiesiog suraskite laisvą PCI Express lizdą. Tai paprastai ilgesni lizdai, esantys žemiau vaizdo plokštės. Šiuolaikinėms tinklo plokštėms pakanka net PCI Express x1 lizdo – tai tas trumpiausias variantas.
Prieš įstatydami naują plokštę, gali tekti išlaužti metalinį dangtelį korpuso galinėje dalyje ties atitinkamu lizdu. Tai normalu – tie dangteliai skirti būtent išlaužymui. Įstatykite plokštę į lizdą tvirtai, bet be pernelyg didelio spaudimo. Turėtumėte išgirsti lengvą spragtelėjimą, kai plokštė atsisės į vietą.
Pritvirtinkite plokštę varžtu prie korpuso. Uždarykite kompiuterį, prijunkite Ethernet kabelį (jei tai laidinio ryšio plokštė) ir įjunkite kompiuterį. Windows 10 ir 11 paprastai automatiškai atpažįsta naują įrenginį ir įdiegia reikiamas tvarkykles. Jei ne – naudokite su plokšte gautą diską arba atsisiųskite tvarkykles iš gamintojo svetainės.
Wi-Fi adapterio keitimas nešiojamame kompiuteryje
Nešiojamame kompiuteryje situacija šiek tiek sudėtingesnė, bet vis dar įmanoma savarankiškai. Pirmiausia turite nustatyti, kokio tipo Wi-Fi adapteris jūsų kompiuteryje. Dažniausiai tai mini PCI Express arba M.2 formatas.
Išjunkite kompiuterį ir atjunkite maitinimo adapterį. Labai svarbu – išimkite akumuliatorių, jei jis išimamas. Daugelyje šiuolaikinių nešiojamų kompiuterių akumuliatorius integruotas, todėl bent jau atjunkite jo kabelį nuo pagrindinės plokštės (tai paprastai pirmas dalykas, kurį reikia padaryti atidarant nešiojamą kompiuterį).
Daugumoje nešiojamų kompiuterių Wi-Fi adapteris pasiekiamas nuėmus apatinį dangtį. Kartais reikia nuimti tik nedidelę servisinio dangtelio dalį, kartais – visą apatinį dangtį. Atsukite visus varžtus (dėmesio – kai kurie gali būti paslėpti po guminėmis kojelėmis).
Radę Wi-Fi adapterį, pamatysite du ploni laidai, prijungti prie jo – tai antenos. Atsargiai atjunkite juos – paprastai jie tiesiog užspaudžiami ant jungčių ir nuimami švelniai patraukus. Netraukite už pačių laidų, o tik už jungčių.
Pats adapteris paprastai pritvirtintas vienu mažu varžteliu. Atsukite jį, ir adapteris šiek tiek pakils kampu. Švelniai ištraukite jį iš lizdo. Naują adapterį įstatykite atvirkštine tvarka – įkiškite į lizdą kampu, nuspauskite žemyn ir pritvirtinkite varžteliu. Prijunkite antenas (paprastai juodos spalvos kabelis eina į „Main” jungtį, pilkos – į „Aux”).
Svarbu: prieš perkant naują Wi-Fi adapterį, įsitikinkite, kad jis suderinamas su jūsų kompiuteriu. Kai kurie gamintojai (ypač Lenovo ir HP) naudoja BIOS lygmens užraktus, kurie neleidžia naudoti nepatvirtintų Wi-Fi adapterių. Tokiu atveju geriau pasikonsultuoti su specialistu arba naudoti USB Wi-Fi adapterį.
USB tinklo adapteriai – greitas ir paprastas sprendimas
Jei visa ši aparatūros keitimo istorija atrodo per sudėtinga, arba jūsų kompiuteris dar garantijoje ir nenorite jos prarasti, yra paprastesnis sprendimas – USB tinklo adapteris. Tai mažas įrenginys, kurį tiesiog įkišate į USB lizdą, ir voila – turite veikiantį tinklą.
USB Ethernet adapteriai ypač naudingi nešiojamiems kompiuteriams, kuriuose apskritai nėra Ethernet lizdo (kaip daugelyje ultrabook tipo įrenginių). Jie kainuoja nuo 5-10 eurų už paprasčiausius modelius iki 30-40 eurų už USB 3.0 variantus su Gigabit palaikymu.
USB Wi-Fi adapteriai taip pat populiarus pasirinkimas. Jie būna dviejų tipų: maži, vos kyšantys iš USB lizdo (patogūs nešiojamiems kompiuteriams) ir didesni su išorine antena (geresnis signalas, tinkamesni stacionariems kompiuteriams). Klaipėdos parduotuvėse rasite platų pasirinkimą nuo 8 iki 50 eurų.
Privalumas – įdiegti juos neįmanoma paprasčiau. Trūkumas – užima USB lizdą ir gali būti šiek tiek lėtesni už integruotus sprendimus, nors šiuolaikiniai USB 3.0 adapteriai šią problemą sprendžia gana sėkmingai.
Interneto ryšio problemų sprendimas po aparatūros keitimo
Taigi, pakeitėte tinklo plokštę ar adapterį, bet internetas vis tiek neveikia? Nekriskite į paniką – dažnai reikia dar kelių papildomų žingsnių.
Pirma, įsitikinkite, kad Windows atpažino naują įrenginį. Eikite į Įrenginių tvarkytuvą ir patikrinkite, ar naujas adapteris matomas be jokių klaidų ženklų. Jei šalia jo geltonas trikampis, reikia įdiegti tvarkykles. Geriausia atsisiųsti naujausias tvarkykles iš gamintojo svetainės, o ne naudoti tų, kurios galbūt buvo diske (jos dažnai pasenusios).
Antra, patikrinkite IP adreso nustatymus. Eikite į Tinklo nustatymus (Network Settings), pasirinkite savo ryšį, spustelėkite „Keisti adapterio parinktis” (Change adapter options), dešiniuoju pelės mygtuku ant savo ryšio ir pasirinkite „Savybės” (Properties). Suraskite „Internet Protocol Version 4 (TCP/IPv4)”, spustelėkite ant jo ir pasirinkite „Savybės”. Įsitikinkite, kad pasirinkta „Gauti IP adresą automatiškai” (Obtain an IP address automatically).
Jei naudojate laidinį ryšį tiesiogiai į modemą (ne per maršrutizatorių), gali tekti iš naujo paleisti modemą. Išjunkite jį iš elektros lizdo, palaukite 30 sekundžių, vėl įjunkite ir palaukite, kol visiškai užsikraus (paprastai 2-3 minutės).
Klaipėdos vartotojams, naudojantiems „Telia”, „Cgates” ar kitus vietinius interneto paslaugų teikėjus, kartais gali tekti paskambinti į pagalbos liniją, kad jie „atpažintų” naują įrenginį pagal jo MAC adresą. Tai ypač aktualu, jei naudojate kabelinį internetą be maršrutizatoriaus.
Kai viskas išbandyta, bet internetas vis dar neveikia
Kartais problema gali būti ne tinklo plokštėje, o visai kitur. Pavyzdžiui, sugedo pats maršrutizatorius, yra problemų pas interneto paslaugų teikėją, arba sugedo kabeliai sienoje. Klaipėdoje, ypač senesniuose daugiabučiuose Žardininkų, Debreceno ar kitose rajono dalyse, kabelių kokybė gali būti abejotina.
Pabandykite prijungti savo kompiuterį tiesiogiai prie modemo, aplenkdami maršrutizatorių. Jei taip veikia – problema maršrutizatoriuje. Jei neveikia – problema arba jūsų kompiuteryje (bet jau ne tinklo plokštėje, jei ją ką tik pakeitėte), arba pas paslaugų teikėją.
Patikrinkite, ar jūsų sąskaitos apmokėtos. Tai skamba juokingai, bet kartais paprasčiausiai pamirštame apmokėti sąskaitą, ir internetas atjungiamas. Pasitikrinti galite prisijungę prie savo paskyros interneto paslaugų teikėjo svetainėje (naudodami mobilųjį internetą).
Jei naudojate Wi-Fi, patikrinkite, ar nepasikeisė maršrutizatoriaus nustatymai. Kartais po elektros nutrūkimo maršrutizatoriai gali atsistatyti į gamyklinius nustatymus. Pabandykite prisijungti prie maršrutizatoriaus administravimo sąsajos (paprastai per naršyklę įvedus 192.168.1.1 arba 192.168.0.1) ir patikrinti, ar Wi-Fi tinklas įjungtas ir ar slaptažodis teisingas.
Dar vienas dažnas dalykas Klaipėdoje – stiprus vėjas ar audra gali pažeisti išorinius kabelius. Jei po audros internetas neveikia, o kaimynai skundžiasi ta pačia problema, greičiausiai problema infrastruktūroje, ir reikia laukti, kol paslaugų teikėjas ją išspręs.
Jei išbandėte viską, kas aprašyta šiame straipsnyje, o internetas vis tiek neveikia, laikas kviesti specialistą. Klaipėdoje yra nemažai kompiuterių remonto firmų, kurios gali atvykti į namus ir išspręsti problemą vietoje. Taip, tai kainuos 20-40 eurų už iškvietimą, bet sutaupysite nervų ir laiko.
Svarbiausia – nesijaudinkite per daug. Tinklo problemos yra vienos dažniausių kompiuterių gedimų, ir dauguma jų sprendžiamos gana paprastai. Net jei teko pakeisti aparatūrą, tai nėra didelė tragedija – šiuolaikinės tinklo plokštės nebrangios ir ilgaamžės. O turėdami šiame straipsnyje aprašytą informaciją, galite drąsiai imtis problemos sprendimo patys, nesikliauti vien specialistais ir sutaupyti pinigų bei laiko.