Kai kompiuteris pradeda keistai elgtis – pirmieji ženklai
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vis daugiau žmonių susiduria su situacija, kai kompiuteris staiga pradeda lėtėti, failai nebeatsidaro arba sistema tiesiog užstringa įkrovos metu. Dažnai problema slypi ne programinėje įrangoje, o fiziniuose komponentuose – konkrečiai, duomenų kaupikliuose ir jų jungtys.
Pirmieji simptomai būna gana subtilūs. Galbūt pastebėjote, kad kompiuteris ilgiau kraunasi nei įprastai, arba failų kopijavimas į išorinį diską užtrunka amžinybę. Kartais sistema tiesiog „užšąla” kelioms sekundėms, o paskui vėl veikia normaliai. Tai klasikiniai požymiai, kad kažkas negerai su SATA ar M.2 sąsajomis.
Svarbu suprasti, kad šios problemos neatsiranda per vieną dieną. Dažniausiai tai laipsniškas procesas – kontaktai pamažu oksiduojasi, dulkės kaupiasi, termopasta išdžiūsta. Klaipėdos klimatas su drėgme iš jūros tik pagreitina šiuos procesus. Jei gyvenant pajūryje nepriziūrimi kompiuterio komponentai, problemos atsiranda greičiau nei, pavyzdžiui, sausesniuose Lietuvos regionuose.
SATA sąsajos problemos ir jų atpažinimas
SATA (Serial ATA) sąsaja vis dar yra viena populiariausių – ją naudoja ir senesni SSD, ir tradiciniai kietieji diskai (HDD). Problema ta, kad SATA kabeliai ir jungtys yra gana trapūs. Kabelis turi du galus – vieną prijungiate prie motininės plokštės, kitą prie kaupiklio. Abiejose vietose gali kilti problemų.
Kaip suprasti, kad problema būtent SATA sąsajoje? Pirmiausia, BIOS’e arba Windows disko valdymo įrankyje gali pradėti dingti diskas. Kartais jis matomas, kartais ne – tai aiškus signalas, kad kontaktas nestabilus. Kitas požymis – CrystalDiskInfo ar panaši programa rodo daug klaidų (reallocated sectors, CRC errors). Jei matote CRC klaidas, tai beveik 90% tikimybė, kad problema yra kabekyje ar jungtys, o ne pačiame diske.
Praktinis patarimas klaipėdiečiams: prieš skubant į servisą, pabandykite pakeisti SATA kabelį. Jie kainuoja vos keletą eurų bet kurioje elektronikos parduotuvėje. Dažnai tai išsprendžia problemą akimirksniu. Jei turite atsarginį SATA prievadą motininėje plokštėje, pabandykite prijungti diską prie kito prievado – kartais sugenda pats prievadas plokštėje, ne kabelis.
M.2 kaupikliai – modernūs, bet ne be problemų
M.2 sąsaja tapo standartu naujesniuose kompiuteriuose. Šie kaupikliai atrodo kaip nedidelė plokštelė, kuri tiesiogiai įkišama į motininę plokštę. Nereikia jokių kabelių – tai privalumas. Tačiau būtent dėl šios konstrukcijos M.2 kaupikliai labai jautrūs perkaitimui ir mechaniniam poveikiui.
Tipinė M.2 problema Klaipėdoje – terminis „trotelimas” (thermal throttling). Vasarą, kai kompiuteris dirba intensyviai, M.2 SSD gali įkaisti iki 70-80 laipsnių. Tada jis automatiškai sulėtina veikimą, kad nesudegtų. Jūs to nematote, bet jaučiate – staiga viskas pradeda veikti lėčiau. Žiemą problema dingsta, ir vėl galvojate, kad su kompiuteriu viskas gerai.
Kita dažna bėda – netinkamai įstatytas kaupiklis. M.2 įrenginys turi būti tvirtai prisuktas varžteliu prie motininės plokštės. Jei varžtelis atsilaisvinęs arba kaupiklis šiek tiek „išlindęs” iš lizdo, kontaktas bus nestabilus. Tai ypač aktualu, jei kompiuterį kartais perkeliate iš vienos vietos į kitą – vibracijos gali atleisti tvirtinimą.
Duomenų perdavimo protokolų testavimas – ne taip sudėtinga, kaip skamba
Dabar pereikime prie techninės dalies. Norint tiksliai nustatyti, ar problema yra fizinė (jungtys, kabeliai), ar logistinė (tvarkyklės, protokolai), reikia atlikti kelis testus.
Pirmas žingsnis – patikrinti, kokiu režimu veikia jūsų SATA ar M.2 įrenginys. Windows’e tai galima padaryti per Įrenginių tvarkytuvę (Device Manager). Eikite į „IDE ATA/ATAPI controllers” ir pažiūrėkite, ar matote „AHCI” arba „NVMe” (M.2 atveju). Jei matote „Standard SATA AHCI Controller” – tai gerai. Jei matote kažką panašaus į „IDE mode” – čia problema. IDE režimas yra pasenęs ir lėtas.
Antra, galite naudoti CrystalDiskMark programą greičio testavimui. Atsisiųskite ją nemokamai, paleiskite ir pasirinkite savo diską. Programa atliks kelis skaitymo/rašymo testus. SATA SSD turėtų rodyti apie 500-550 MB/s skaitymo greitį. Jei matote 200-300 MB/s, kažkas negerai. M.2 NVMe SSD turėtų rodyti 1500-3500 MB/s (priklausomai nuo modelio). Jei rezultatai žymiai mažesni, problema gali būti:
- Blogas kontaktas (reikia valyti jungtis)
- Kaupiklis veikia per lėtesnį PCIe liniją (patikrinkite BIOS nustatymus)
- Perkaitimas (reikia aušintuvo)
- Sugadintas kabelis (SATA atveju)
Trečias testas – S.M.A.R.T. duomenų tikrinimas. Naudokite CrystalDiskInfo programą. Ji parodys kaupiklio „sveikatą”. Jei matote geltoną ar raudoną spalvą, arba daug „reallocated sectors” – diskas miršta. Bet jei sveikata gera, o greitis vis tiek prastas, problema tikrai yra sąsajoje ar protokoluose.
Jungčių kontaktų valymas – praktinė instrukcija žingsnis po žingsnio
Dabar pats svarbiausias dalykas – kaip tinkamai nuvalyti kontaktus. Tai nėra sudėtinga, bet reikia žinoti, ką darote. Netinkamai valydami galite padaryti daugiau žalos nei naudos.
Ką jums reikės:
- Izopropilo alkoholio (90% ar daugiau) – galima nusipirkti vaistinėje arba elektronikos parduotuvėje
- Mikropluoščio šluostės arba bezpūkių servetėlių
- Vatinių pagaliukų (cotton swabs)
- Suspausto oro balionėlio (nebūtina, bet labai padeda)
- Geros šviesos šaltinio
SATA kabelio ir prievado valymas:
Pirmiausiai, išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą. Tai ne juokai – dirbate su jautria elektronika. Atidarykite kompiuterio korpusą ir atsargiai atjunkite SATA kabelį nuo kaupiklio ir motininės plokštės.
Pažiūrėkite į kabelio galus – matote metalines kontaktines plokšteles? Jos turėtų būti švarios ir blizgančios. Jei matote žalsvą ar pilką apnašą, tai oksidacija. Suvilgykite vatinį pagaliuką izopropilo alkoholyje (ne per daug, kad nelašėtų) ir švelniai nuvalykite kontaktus. Trinkite tol, kol pagaliukas lieka švarus.
Dabar pažiūrėkite į SATA prievadus motininėje plokštėje. Jie atrodo kaip maži „L” formos lizdai. Su suspaustu oru išpūskite dulkes. Paskui vatinį pagaliuką, suvilgytą alkoholyje, atsargiai įkiškite į prievadą ir švelniai pasukiokite, kad nuvalytumėte kontaktus. Būkite atsargūs – kontaktai viduje yra trapūs.
Leiskite visam išdžiūti bent 5-10 minučių. Izopropilo alkoholis išgaruoja greitai, bet geriau palaukti. Tada prijunkite kabelį atgal – įsitikinkite, kad įstato tvirtai, turėtumėte išgirsti lengvą spragtelėjimą.
M.2 kaupiklio valymas:
M.2 valymas šiek tiek skiriasi. Pirma, turite išimti kaupiklį iš lizdo. Atsukite mažą varžtelį, kuris laiko kaupiklį (paprastai tai M2 dydžio varžtelis). Kaupiklis šiek tiek pakils kampu – švelniai ištraukite jį iš lizdo. Netraukite per jėgą – jei nejuda, galbūt dar kažkas laiko.
Pažiūrėkite į auksinės spalvos kontaktus kaupiklio apačioje. Jie turėtų būti švarūs ir vienodos spalvos. Jei matote nešvarumus, švelniai nuvalykite juos mikropluoščio šluoste, suvilgyta izopropilo alkoholyje. Trinkite viena kryptimi, ne pirmyn-atgal.
Dabar pažiūrėkite į M.2 lizdą motininėje plokštėje. Jis atrodo kaip anga su daugybe smulkių kontaktų viduje. Suspaustu oru išpūskite visas dulkes. Jei matote akivaizdžių nešvarumų, galite labai atsargiai nuvalyti vatinį pagaliuką, bet būkite itin atsargūs – kontaktai čia dar trapesni nei SATA prievaduose.
Prieš įstatydami kaupiklį atgal, patikrinkite, ar motininėje plokštėje yra terminė padalėlė (thermal pad) arba vieta aušintuvui. Daugelis šiuolaikinių plokščių turi metalinį M.2 aušintuvą. Jei jis yra, patikrinkite, ar tarp aušintuvo ir kaupiklio yra terminė pasta ar padalėlė. Jei ji išdžiūvusi ar suirusiu, pakeiskite nauja – tai kainuoja vos porą eurų, bet labai padeda su perkaitimu.
Įstatykite kaupiklį atgal į lizdą kampu (apie 30 laipsnių), švelniai įspauskite ir prisukite varžteliu. Neperveržkite – užtenka, kad būtų tvirtai.
Programinės įrangos patikrinimas ir tvarkyklių atnaujinimas
Kartais problema nėra fizinė, o programinė. Net jei kontaktai švarūs, pasenusios tvarkyklės gali sukelti problemų.
Windows’e eikite į Įrenginių tvarkytuvę ir patikrinkite, ar nėra geltonų šauktuką ženklų prie jūsų diskų valdiklių. Jei yra, dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ir pasirinkite „Update driver”. Bet geriau eiti į motininės plokštės gamintojo svetainę ir atsisiųsti naujausias chipset tvarkykles. Tai ypač svarbu M.2 NVMe diskams.
Jei naudojate Samsung SSD, atsisiųskite „Samsung Magician” programą. Jei Intel – „Intel SSD Toolbox”. Šios programos ne tik rodo kaupiklio būklę, bet ir leidžia atnaujinti firmware. Pasenęs firmware gali sukelti suderinamumo problemų su naujesnėmis Windows versijomis.
Dar vienas svarbus dalykas – patikrinkite BIOS nustatymus. Įjunkite kompiuterį ir spauskite DEL arba F2 (priklauso nuo gamintojo), kad patektumėte į BIOS. Ieškokite SATA konfigūracijos – įsitikinkite, kad nustatytas AHCI režimas, ne IDE. M.2 diskams patikrinkite, ar PCIe linijos yra teisingai priskirtos. Kai kuriose motininėse plokštėse, jei užpildote visus M.2 lizdus, kai kurie SATA prievadai išsijungia – tai normalu, bet reikia žinoti.
Kada kreiptis į specialistus Klaipėdoje
Nors daug problemų galite išspręsti patys, yra situacijų, kai geriau pasitelkti profesionalus. Jei po visų šių procedūrų problema išlieka, galbūt sugedo pati motininė plokštė arba kaupiklis.
Klaipėdoje yra keletas gerų kompiuterių remonto servisų. Ieškokite tokių, kurie turi patirties su duomenų atkūrimu – jie paprastai geriau supranta kaupiklių problemas. Paprašykite, kad pirmiausia atliktų diagnostiką – rimti servisai tai daro nemokamai arba už simbolinį mokestį.
Jei kaupiklis vis dar veikia, bet nestabiliai, NEDELSIANT padarykite atsarginę kopiją. Naudokite Macrium Reflect Free arba Windows integruotą atsarginių kopijų įrankį. Duomenų praradimas yra daug brangesnė problema nei naujo kaupiklio pirkimas.
Dar vienas patarimas – jei jūsų kompiuteris dar garantijoje, NEPATIEMS neatidaryti korpuso. Daugelis gamintojų nutraukia garantiją, jei pastebima, kad korpusas buvo atidarytas. Tokiu atveju geriau kreiptis į oficialų servisą.
Profilaktika – kaip išvengti problemų ateityje
Geriau užkirsti kelią problemoms nei jas spręsti. Štai keletas paprastų dalykų, kuriuos galite daryti, kad jūsų SATA ir M.2 sąsajos veiktų ilgai ir be problemų.
Pirma, dulkės yra didžiausias priešas. Klaipėdoje, ypač jei gyvenant netoli uosto ar pramonės zonos, dulkių susikaupia daugiau. Bent kartą per pusmetį atidarykite kompiuterį ir išpūskite dulkes suspaustu oru. Tai užtrunka 5 minutes, bet pratęsia komponentų gyvavimo laiką metais.
Antra, stebėkite temperatūras. Naudokite HWMonitor ar panašią programą, kad matytumėte, kaip kaista jūsų kaupikliai. Jei M.2 SSD nuolat virš 70 laipsnių, įsigykite aušintuvą. Jie kainuoja nuo 5 iki 20 eurų ir realiai padeda.
Trečia, būkite atsargūs su kabeliais. Kai prijungiate ar atjungiate SATA kabelius, netraukite už laido – laikykite už jungties. Kabeliai yra trapūs, o jų keitimas, nors ir nebrangus, yra papildomas vargas.
Ketvirta, jei turite stacionarų kompiuterį, kuris stovi ant grindų, pakelkite jį bent keliais centimetrais. Ant grindų kaupiasi daugiausia dulkių, o jei korpusas turi apatinį įsiurbimo ventiliatorių, jis visas tas dulkes traukia į vidų.
Penkta, reguliariai atnaujinkite firmware ir tvarkykles. Kartą per ketvirtį užeikite į gamintojų svetaines ir patikrinkite, ar nėra naujinimų. Tai užtrunka 10 minučių, bet gali išvengti daug problemų.
Kai technika tarnauja, o ne nervina
Kompiuterio priežiūra nėra raketų mokslas, bet reikalauja šiek tiek dėmesio ir kantrybės. SATA ir M.2 sąsajos yra patikimos, bet kaip ir bet kuri technika, jos reikalauja minimalios priežiūros. Klaipėdos klimatas su drėgme ir jūros oru gali pagreitinti oksidacijos procesus, todėl čia gyvenantiems verta būti šiek tiek atidesniais nei kitur Lietuvoje.
Svarbiausia – neskubėti ir nepanikuoti. Dauguma problemų yra išsprendžiamos paprastais metodais: kontaktų valymu, kabelių keitimu, tvarkyklių atnaujimu. Net jei nesijaučiate techniškai pasiruošę, pagrindinės procedūros, kaip kontaktų valymas izopropilo alkoholiu, yra tikrai įkandamos bet kam.
Atminkite, kad prevencija visada pigesnė už remontą. Kelios minutės kas kelis mėnesius, skirtos kompiuterio išvalymui ir temperatūrų stebėjimui, gali sutaupyti šimtus eurų ir daug nervų. O jei vis dėlto problema atrodo per sudėtinga – Klaipėdoje yra gerų specialistų, kurie padės. Svarbiausia – nedelsti, kai pastebite pirmuosius simptomus, nes duomenų praradimas yra daug skaudesnis nei bet kokia aparatinė gedimas.
